Mūsų priešininkai skleidžia dezinformaciją apie vadovaujančius brolius (Ps 31:13). Kai kurie iš jų suimami ir teisiami tarsi nusikaltėliai. Panašiai pirmajame amžiuje buvo apkaltintas ir įkalintas apaštalas Paulius. Kai kurie bendruomenės nariai nuo įkalinto apaštalo nusisuko (2 Tim 1:​8, 15; 2:​8, 9). Paulius tikriausiai labai išgyveno. Juk jis dėl tų bendratikių iškentė daugybę vargų, net rizikavo savo gyvybe (Apd 20:​18–21; 2 Kor 1:8). Tad niekada nesupanašėkime su tais, kurie Paulių paliko. Visiškai aišku, kodėl Šėtonas taikosi į atsakingus brolius. Jis nori juos palaužti, kad ir mes išsigąstume (1 Pt 5:8). Toliau bendratikius palaikykime ir būkime jiems ištikimi (2 Tim 1:​16–18). w22.11 16–17 ¶8–11

Nusikaltėlis, kabojęs greta Jėzaus, tikriausiai buvo žydas. Žydai tikėjo tik vieną Dievą, o aplinkinės tautos garbino daugelį (Iš 20:​2, 3; 1 Kor 8:​5, 6). Tad jeigu tas nusikaltėlis būtų buvęs kitatautis, klausimas, ko gero, būtų skambėjęs kitaip, pavyzdžiui: „Ar tu visai dievų nebijai?“ Be to, Jėzus buvo siųstas „pas Izraelio namų prapuolusias avis“, o ne pas kitataučius (Mt 15:24). Būtent izraelitams Dievas buvo apreiškęs, kad ateityje prikels mirusius. Nusikaltėlis tai veikiausiai žinojo ir, sprendžiant iš jo paties žodžių, suvokė, kad Jėzus prisikels ir taps Dievo Karalystės valdovu. Tas vyras, matyt, tikėjosi ir pats būti prikeltas. Vadinasi, nusikaltėlis turėjo žinoti, kad Adomas su Ieva gyveno rojuje. Ir, reikia manyti, jis suprato, kad Jėzus Luko 23:43 rojumi pavadino būsimąjį gražų sodą žemėje (Pr 2:15). w22.12 8–9 ¶2–3

Evangelizacijos darbą galime atlikti tik su Dievo dvasios pagalba. Kodėl taip sakome? Todėl, kad Šėtonas visaip stengiasi mūsų veiklą sustabdyti (Apr 12:17). Jis už mus nepalyginti galingesnis. Tačiau vis tiek galime jį įveikti (Apr 12:​9–11). Kaip? Ištvermingai liudydami tiesą. Taip parodome, kad jo grasinimų nebijome. Kaskart, kai skelbiame žmonėms žinią iš Biblijos, Šėtonui suduodame skaudų smūgį. Užgniaužti evangelizacijos darbo niekam nepavyksta ir tai liudija, kad Dievas mus palaiko savo šventąja dvasia (Mt 5:​10–12; 1 Pt 4:14). Galime būti tikri, kad Dievo dvasia įgalins mus atlaikyti visus tarnyboje iškylančius sunkumus (2 Kor 4:​7–9). Kaip mes galime jos gauti? Turime atkakliai jos melsti ir neabejoti, kad mūsų maldos bus išgirstos. w22.11 5 ¶10–11