Luko

3 Penkioliktaisiais Tiberijaus Cezario viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui esant Judėjos valdytoju, Erodui* esant Galilėjos tetrarchu*, jo broliui Pilypui — Iturėjos ir Trachonitidės krašto tetrarchu, Lisanijui — Abilenės tetrarchu, 2 prie vyriausiojo kunigo Ano ir prie Kajafo, Zacharijo sūnų Joną dykumoje pasiekė Dievo žodis.

3 Tad jis atėjęs visoje pajordanėje skelbė krikštą kaip atgailos ženklą nuodėmėms atleisti, 4 kaip pranašo Izaijo žodžių knygoje parašyta: „Girdėti balsas šaukiančio tyruose: ‘Paruoškite Jehovai kelią, ištiesinkite jam takus! 5 Kiekviena dauba tebūna užpilta, kiekvienas kalnas bei kalva nulyginti, vingiai ištiesinti, kauburynai tetampa lygiais keliais. 6 Ir visi žmonės pamatys, per ką nuo Dievo ateis išgelbėjimas.’“

7 Taigi jis kalbėjo minioms, ateinančioms pas jį krikštytis: „Jūs, angių paderme, kas jus pamokė bėgti nuo ateinančios rūstybės? 8 Duokite vaisių, priderančių atgailai. Ir nepradėkite sau sakyti: ‘Mūsų tėvas Abraomas.’ Sakau jums, kad Dievas turi galios ir iš šitų akmenų pakelti vaikų Abraomui. 9 Juk kirvis jau pridėtas prie medžių šaknų. Tad kiekvienas medis, neduodantis gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį.“

10 Minios jį klausdavo: „Tai ką mums daryti?“ 11 Jis atsakydavo: „Kas turi dvi palaidines, tepasidalija su neturinčiu, ir kas turi ko valgyti, tegul daro taip pat.“ 12 Netgi mokesčių rinkėjai ėjo krikštytis ir klausė jį: „Mokytojau, ką mums daryti?“ 13 Jis jiems sakė: „Nereikalaukite nė kiek daugiau negu jums nustatyta.“ 14 Kareiviai irgi klausdavo: „O ką mums daryti?“ Jiems jis atsakydavo: „Nieko neapiplėšinėkite ir melagingai neskųskite — tenkinkitės savo atlygiu.“

15 Žmonės buvo apimti lūkesčių ir visi širdyje apie Joną svarstė: „Ar tik jis ne Kristus?“ 16 Jonas visiems į tai sakė: „Aš, tiesa, jus krikštiju vandenyje, bet ateina galingesnis už mane, kuriam nesu vertas atrišti sandalų dirželių. Jis krikštys jus šventojoje dvasioje ir ugnyje. 17 Rankoje jis turi vėtyklę suvalyti viskam nuo savo grendymo, — kviečius jis susems į svirną, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi.“

18 Taigi jis sakė žmonėms dar daugelį kitokių paraginimų ir skelbė jiems gerą naujieną. 19 O tetrarchas Erodas, kurį Jonas barė dėl jo brolio žmonos Erodiados ir dėl visų jo piktadarysčių, 20 pridėjo prie jų visų dar ir tai, kad uždarė Joną į kalėjimą.

21 Visiems žmonėms krikštijantis, Jėzus irgi buvo pakrikštytas. Jam meldžiantis atsivėrė dangus 22 ir šventoji dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant jo tarsi balandis, ir iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu esi mano mylimasis Sūnus; aš patenkintas tavimi.“