Michėjo
Argi jūs neturėtumėte žinoti, kas teisinga?
2 Bet jūs nekenčiate gera+ ir mylite pikta,+
jūs mano žmonėms lupate odą, plėšiate raumenis jiems nuo kaulų.+
3 Jūs ėdate mano tautos kūną,+
diriate jiems odą,
triuškinate, kapojate jų kaulus,+
lyg jie būtų skerdiena, verdama puode, lyg kokia mėsa katile.
4 Tada jūs šauksitės Jehovos,
bet jis neatsilieps.
5 Pranašai mano tautą klaidina;+ jei gauna ką kramtyti,*+ šaukia: ‘Taika!’,+
o tiems, kurie nieko neįdeda jiems į burną, skelbia karą.
Štai ką Jehova tiems pranašams pareiškia:
6 ‘Užeis jums naktis+ – regėjimų neberegėsite,+
apgaubs jus tamsa – ateities nebenuspėsite.
Pranašams nusileis saulė,
diena jiems pavirs tamsybe.+
8 O mane Jehovos dvasia pripildė jėgų,
teisingumo ir ryžto,
kad skelbčiau Jokūbui apie jo maištingus darbus, Izraeliui – apie jo nuodėmę.
9 Klausykitės, Jokūbo namų vadai
ir Izraelio namų valdytojai,+
jūs, kurie bjauritės teisingumu ir iškreipiate visa, kas tiesu,+
10 kurie Sioną statote krauju, Jeruzalę – neteisumu.+
11 Tie vadai teisia už kyšį,+
kunigai moko už atlygį,+
pranašai spėja ateitį už pinigus*,+
tačiau jie gretinasi prie Jehovos ir sako:
„Argi Jehova ne su mumis?+
Nelaimė mūsų neištiks!“+