Michėjo
2 „Vargas rezgantiems nedorybę,
rengiantiems pikta savo guoliuose!
Rytui išaušus, jie savo užmačias įvykdo,
nes tai yra jų galioje.+
Jie namus iš žmogaus išvilioja,+
iš žmogaus – jo paveldą.
Nebevaikščiosite išdidūs,+ nes tai bus nelaimės metas.+
„Mes visiškai nuniokoti!+ – jie sakys. –
Mano tautos paveldą jis perleido kitiems, iš manęs atėmė!+
Jis atiduoda mūsų laukus svetimiesiems.“
5 Tad nebebus Jehovos bendruomenėje kas matuoklę tiestų,
kas kraštą padalytų.
6 „Nebepranašaukit! – sako jie. –
Tokių dalykų pranašauti nevalia!
Pažeminimo neteks mums kęsti.“
7 Jokūbo namai, jūs klausiat:
„Nejaugi Jehovos dvasia prarado kantrybę?
Nejaugi jis šitaip pasielgtų?“
Tačiau ar mano žodžiai doriems žmonėms nežada gera?
8 Dabar mano tauta pakyla lyg koks priešas.
Jūs nuo drabužio* dailią puošmeną begėdiškai nuplėšiat
tiems, kurie pro šalį eina drąsiai kaip kariai, pargrįžtantys iš karo.
9 Jūs mano tautos moteris iš jų jaukių namų išvarot
ir mano didįjį palaiminimą amžiams atimat iš jų vaikų.
10 Kelkitės ir eikite! Šis kraštas nebėra jums poilsio vieta.
Dėl netyrumo+ viskas naikinama, ir tas naikinimas baisus.+
11 Jei žmogus, kuris tik vėjų ir apgaulės vaikosi, imtų jums meluoti:
„Aš apie vyną, apie svaigųjį gėrimą jums pranašausiu!“,
toks pranašas šiai tautai patiktų.+
12 Jokūbai, aš tave burte subursiu,
Izraelio likučius telkte sutelksiu,+
visus kartu surinksiu lyg avis į aptvarą,
lyg kaimenę į ganyklą+ –
ji skardės nuo žmonių klegesio.’+
13 Tasai, kuris pralaužia mūre spragą, eis jų priešaky.
Jie prasilauš ir išžygiuos pro tuos vartus, pro juos išeis.+
Jų karalius išžygiuos pats pirmas,
o visus juos ves Jehova.“+