Psalmynas
Vadovui. „Lelijų“ melodija. Koracho sūnų+ maskilas*. Meilės giesmė.
45 Mana širdis gerom naujienom tvinsta.
Tariu: „Mano giesmė – apie karalių.“+
Liežuvis mano tebūnie miklus rašiklis+ raštininko rankoj.+
2 Iš visų žmonių sūnų, karaliau, tu gražiausias,
iš tavo lūpų plaukia maloningi žodžiai,+
todėl tau Dievas suteikė palaiminimą amžiams.+
Tegul nuveikia* tavo dešinė didžių darbų.
6 Amžių amžiais Dievas bus tavasis sostas.+
Karališkasis tavo skeptras – teisingumo skeptras.+
7 Tu branginai teisumą+ ir bodėjais nedorybe,+
tad Dievas, tavo Dievas, džiugesio aliejum+ patepė tave+ gausiau nei tavo bičiulius.
8 Mira, cinamonu ir agarmedžiu tavo apdarai prakvipę,
ir stygų skambesys, atsklindantis iš dramblio kaulo rūmų, linksmina tave.
9 Karalių dukterys – tarp tavo prakilniųjų.
Ofyro auksu+ pasipuošus karalienė stovi tavo dešinėj.
10 Klausykis, mano dukra, sukluski ir dėmėkis!
Užmirški savo tautą ir tėvo namus.
11 Geidaus karalius tavo grožio,
nes jis – tavasis viešpats.
Tad nusilenki jam.
12 Tyro dukra atneš tau dovaną
ir turtingiausi žmonės sieks tavos malonės.
13 Štai karalaitė rūmuose* – tokia žavinga!
Išpuoštas auksu jos drabužis.
14 Austiniu* apdaru pasidabinusią atves ją pas karalių.
Tavo akivaizdon ją atlydės mergelių palyda.
15 Bus atvestos jos į karaliaus rūmus,
ateis su džiugesiu ir su linksmybe.