‘Pasilikite mano žodyje’

„Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai.“ (JONO 8:31, Brb)

1. a) Ką grįždamas į dangų žemėje paliko Jėzus? b) Kokius klausimus apsvarstysime?

JĖZUS KRISTUS, krikščionybės Įkūrėjas, žemėje neparašė knygų, nepastatė monumentų ir nesukaupė turtų. Grįždamas į dangų jis paliko po savęs mokinius bei tam tikrus nurodymus, koks jo mokinys turi būti. Jono evangelijoje randame tris svarbius Jėzaus pasakytus reikalavimus, kuriuos turi atitikti kiekvienas, norintis būti jo sekėju. Kokie tie reikalavimai? Kaip juos atitikti? Kaip šiandieną kiekvienas galime sužinoti, ar tikrai esame verti Kristaus mokinių vardo?a

2. Koks svarbus mokinystės reikalavimas užrašytas Jono evangelijoje?

² Likus šešiems mėnesiams iki mirties Jėzus atkeliavo į Jeruzalę ir ėmė skelbti minioms, susirinkusioms švęsti savaitę trunkančios Palapinių šventės. Iškilmėms įpusėjus „daugelis iš minios įtikėjo jį“. Jam be perstojo skelbiant, paskutinę dieną dar „daugelis įtikėjo jį“. (Jono 7:10, 14, 31, 37; 8:30) Kaip rašė apaštalas Jonas, tada Jėzus sutelkė dėmesį į naujatikius ir nurodė vieną svarbų mokinystės reikalavimą: „Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai.“ (Jono 8:31, Brb, kursyvas mūsų)

3. Kokios savybės reikia norint ‘pasilikti [Jėzaus] žodyje’?

³ Tuo Jėzus nenorėjo pasakyti, kad naujiems mokiniams trūksta tikėjimo. Greičiau nurodė, kad jeigu pasiliks jo žodyje ir ištvers, taps tikrais jo mokiniais. Jie priėmė jo žodį, bet dar turėjo jame pasilikti. (Jono 4:34; Hebrajams 3:14) Jėzus ištvermę laikė tokia svarbia mokinio savybe, kad paskutiniame pokalbyje su apaštalais, užrašytame Jono evangelijoje, dukart paragino ‘toliau sekti juo.’ (Jono 21:19, 22; NW) Daugelis pirmųjų krikščionių taip ir darė. (2 Jono 4) Kas padėjo jiems ištverti?

4. Kas padėjo pirmiesiems krikščionims ištverti?

⁴ Apaštalas Jonas, apie 70 metų ištikimai sekęs Kristumi, nurodė vieną svarbų veiksnį. Jis pagyrė ištikimus krikščionis sakydamas: „Jūs tvirti ir laikosi jumyse Dievo žodis, ir jūs nugalėjote piktąjį.“ Tie Kristaus mokiniai ištvėrė, arba pasiliko Dievo žodyje, nes Dievo žodis pasiliko juose. Jie labai jį brangino. (1 Jono 2:14, 24) Norėdami šiandien ‘ištverti iki galo’ irgi turime rūpintis, kad Dievo žodis mumyse pasiliktų. (Mato 24:13) Kaip to pasiekti? Į tai atsako vienas Jėzaus pavyzdys.

„Klauso žodžio“

5. a) Kokia keleriopa dirva paminėta viename Jėzaus pavyzdyje? b) Ką Jėzaus pavyzdyje reiškia sėkla ir dirva?

⁵ Jėzus kalbėjo apie sėjėją, į dirvą beriantį sėklą. Šis pavyzdys randamas Mato, Morkaus ir Luko evangelijose. (Mato 13:1-9, 18-23; Morkaus 4:1-9, 14-20; Luko 8:4-8, 11-15) Skaitydami tuos aprašymus pastebime svarbiausią dalyką: sėkla ta pati, bet krinta į nevienodą dirvožemį, tad rezultatai skiriasi. Pirmoji dirva kieta, antroji — negili, trečioji — priaugusi erškėčių. Ketvirtoji dirva kitokia — „gera“. Kaip paaiškino pats Jėzus, sėkla yra Karalystės žinia, randama Dievo Žodyje, o dirva vaizduoja įvairios širdies būklės žmones. Nors skirtingam dirvožemiui prilyginti žmonės turi kai ką bendra, tie, kuriuos vaizduoja gera žemė, pasižymi kitokiomis savybėmis.

6. a) Kuo ketvirtoji dirva Jėzaus pavyzdyje skiriasi nuo kitų trijų ir ką tai reiškia? b) Kas būtina Kristaus mokiniams norint ištverti?

⁶ Iš Luko 8:12-15 aprašymo matyti, kad visais keturiais atvejais žmonės ‘klauso žodžio’. Bet tie, kurių „tauri ir gera širdis“, tuo neapsiriboja. Jie „išsaugo [žodį]... ir duoda vaisių kantrumu“. Gera žemė, minkšta ir gili, leidžia sėklai įsitvirtinti šaknimis, išauginti daigus ir nešti vaisių. (Luko 8:8) Panašiai ir žmonės, turintys gerą širdį, supranta, vertina ir priima Dievo žodį. (Romiečiams 10:10; 2 Timotiejui 2:7) Dievo žodis juose pasilieka, todėl jie neša vaisių kantrumu. Nuoširdžiai pripažinti Dievo Žodžio vertę Kristaus mokiniams būtina: tik šitaip jie galės ištverti. (1 Timotiejui 4:15) Tačiau kaip išmokti nuoširdžiai vertinti Dievo Žodį?

Širdies būklė ir prasmingas apmąstymas

7. Su kokia veikla siejama gera širdis?

⁷ Atkreipk dėmesį, su kokia veikla Biblijoje ne sykį susiejama gera ir tauri širdis. „Teisiojo širdis apsvarsto, kaip atsakyti.“ (Patarlių 15:28, Brb, kursyvas mūsų) „Tegul tau patinka mano burnos žodžiai ir mano širdies apmąstymas tegul tave pasiekia, Viešpatie.“ (Psalmyno 19:14, Jr, kursyvas mūsų) „Mano širdis apmąstys kas protinga.“ (Psalmyno 49:3, Jr, kursyvas mūsų)

8. a) Ko, skaitant Bibliją, reikia vengti ir ką svarbu daryti? b) Kuo naudinga maldingai apmąstyti Dievo Žodį? (Įtrauk straipsnelio „‘Tvirti tiesoje’“ mintis.)

⁸ Mes, kaip ir šie Biblijos rašytojai, turime pagarbiai ir maldingai apmąstyti Dievo Žodį bei veiklą. Skaitydami Bibliją ar ja pagrįstus leidinius neturime elgtis kaip turistai, skubantys filmuoti kiekvieną gražų vaizdą nesistengdami į jį įsižiūrėti. Kada studijuojame Bibliją, traukia sustoti ir, taip sakant, pasigėrėti vaizdu.b Kai ramiai apmąstome, ką perskaitę, Dievo žodis veikia širdį. Jis paliečia mūsų jausmus ir formuoja mąstyseną, žadina norą išsakyti slaptas mintis Dievui maldoje. Taip labiau prisirišame prie Jehovos ir meilė jam skatina be paliovos sekti Jėzumi net sunkiomis aplinkybėmis. (Mato 10:22) Taigi jei trokštame likti ištikimi iki galo, apmąstyti Dievo žodį itin svarbu. (Luko 21:19)

9. Ko reikia, kad mūsų širdis liktų imli Dievo žodžiui?

⁹ Jėzaus pavyzdys taip pat rodo, jog Dievo žodžiui — sėklai augti yra kliūčių. Todėl, kad liktume ištikimi mokiniai, turime: 1) atpažinti tas kliūtis, pavyzdyje vadinamas blogu dirvožemiu, ir 2) imtis priemonių joms pašalinti ar išvengti. Taip mūsų širdis išliks imli Karalystės sėklai ir neš vaisių.

„Pakelėje“ — tie, kurie užsiėmę

10. Apibūdink pirmąją dirvą iš Jėzaus pavyzdžio ir paaiškink jos reikšmę.

¹⁰ Pirmiausia sėkla nukrinta „pakelėje“ ir ‘sumindžiojama’. (Luko 8:5) Žemė palei kelią, vedantį per javų lauką, būna susigulėjusi, nes ją nuolat trypia pėsčiųjų kojos. (Morkaus 2:23) Taip ir žmonės, skiriantys pasaulietinei veiklai daug laiko ir energijos, gali neturėti kada ugdytis nuoširdaus dėkingumo už Dievo žodį. Girdi jį, bet neapmąsto, ir jų širdis neatsiliepia. Dar nespėjus pamilti žodžio, „ateina velnias ir išrauna žodį iš jų širdies, kad jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti“. (Luko 8:12) Ar įmanoma to išvengti?

11. Ką daryti, kad širdis netaptų kieta dirva?

¹¹ Kad širdis netaptų kaip nederlinga pakelės dirva, yra daug būdų ją apsaugoti. Sutrypta ir kieta žemė gali pasidaryti minkšta bei naši, jeigu suariama ir nebemindoma. Taip pat širdį paversime puikia, derlinga žeme skirdami laiko Dievo Žodžiui studijuoti ir apmąstyti. Mūsų neturi užvaldyti kasdieniai gyvenimo rūpesčiai. (Luko 12:13-15) Geriau raskime valandėlę apgalvoti tai, „kas vertingiau“. (Filipiečiams 1:9-11)

„Ant uolų“ — tie, kurie bijo

12. Dėl ko iš tikrųjų vysta daigas, patekęs į Jėzaus pavyzdyje paminėtą antrąją dirvą?

¹² Kai sėkla krinta į antrą dirvą, ji nepasilieka paviršiuje, kaip pirmuoju atveju, o leidžia šaknis ir daigus. Bet pakilusi karšta saulė želmenis apsvilina ir jie nuvysta. Tačiau įsidėmėk svarbią detalę. Tikroji daigų žūties priežastis ne karštis. Juk geroje dirvoje išdygusį augalą irgi kaitina spinduliai, bet jis nesudžiūsta, netgi tarpsta. Kodėl toks skirtumas? Šis daigas, anot Jėzaus, vysta todėl, kad ‘neturi gilesnio žemės sluoksnio’ ir kad ‘trūksta drėgmės’. (Mato 13:5, 6; Luko 8:6) Beveik paviršiuje esančios „uolos“ neleidžia sėklai šaknytis į gylį, rasti vandens ir įsitvirtinti. Daigas nuvysta, nes per mažai žemės.

13. Kokie žmonės prilygsta negiliam žemės sluoksniui ir kokia tikroji jų atkritimo priežastis?

¹³ Ši pavyzdžio dalis nurodo žmones, kurie ‘su džiaugsmu priima žodį’ ir „kurį laiką“ uoliai seka Jėzumi. (Luko 8:13) Bet pradėjus svilinti „negandai ar persekiojimui“ taip išsigąsta, kad praranda džiaugsmą, stiprybę ir nustoja sekti Kristumi. (Mato 13:21) Tačiau baimę jiems sukelia ne priešiškumas. Juk milijonai Kristaus mokinių lieka ištikimi net per sunkiausius išbandymus. (2 Korintiečiams 2:4; 7:5) Tikroji baimės ir atkritimo priežastis ši: kieta lyg uola širdis trukdo jiems nuodugniai apmąstyti teigiamus bei dvasinius dalykus. Dėl to dėkingumas Jehovai ir jo žodžiui paviršutiniškas ir per menkas atlaikyti priešiškumą. Kaip tokių pasekmių išvengti?

14. Ką reikia daryti, kad širdis nepasidarytų kaip negilus žemės sluoksnis?

¹⁴ Asmuo turi įsitikinti, ar jo širdyje neglūdi tarsi uolos kliūtys — įsigalėjęs pyktis, slepiamas egoizmas ar kitokie priešiški jausmai. Jeigu tokių kliuvinių yra, Dievo žodžio jėga įmanoma juos pašalinti. (Jeremijo 23:29; Efeziečiams 4:22; Hebrajams 4:12) Paskui maldingas apmąstymas skatins ‘priimti įdiegtąjį žodį’ giliai į širdį. (Jokūbo 1:21) Tai suteiks jėgų nepasiduoti nusivylimui ir drąsos likti ištikimam net užklupus mėginimams.

„Tarp erškėčių“ — tie, kurių širdis pasidalijusi

15. a) Kodėl Jėzaus paminėta trečioji dirva ypač nusipelno mūsų dėmesio? b) Kas galiausiai atsitinka su trečiąja dirva ir kodėl?

¹⁵ Trečioji dirva — ta, kuri priaugo erškėčių, — ypač verta mūsų dėmesio, nes šiek tiek panaši į gerą žemę. Erškėčiuotoje dirvoje, kaip ir geroje žemėje, sėkla šaknijasi ir dygsta. Iš pradžių naujas daigas — ir čia, ir ten — auga vienodai. Bet palaipsniui sąlygoms pasikeitus nustelbiamas. Ši dirva, kitaip nei gera žemė, priauga erškėčių. Kai iš tokios žemės kalasi jaunas augalas, jam tenka lenktyniauti su ‘kartu augančiais erškėčiais’. Kurį laiką abeji pasėliai varžosi dėl maisto medžiagų, šviesos, erdvės, bet galiausiai erškėčiai augalą užgožia ir ‘jį nusmelkia’. (Luko 8:7)

16. a) Kokius asmenis vaizduoja erškėčiuota dirva? b) Remiantis trijų Evangelijų pranešimais, ką vaizduoja erškėčiai? (Žiūrėk išnašą.)

¹⁶ Kokius žmones vaizduoja erškėčiuota dirva? Jėzus paaiškina: „Tai tie, kurie išgirdo, bet tolyn eidami liko nusmelkti rūpesčių, turtų ir gyvenimo malonumų ir neduoda vaisiaus.“ (Luko 8:14) Kaip sėjėjo išberta sėkla auga dirvoje su erškėčiais vienu metu, taip kai kurie bando priimti Dievo žodį ir kartu mėgautis „gyvenimo malonumais“. Nors Dievo žodžio tiesa pasėjama, jai tenka konkuruoti su kitais pomėgiais, irgi reikalaujančiais dėmesio. Tokių žmonių širdis būna pasidalijusi. (Luko 9:57-62) Jie neskiria pakankamai laiko maldingai, rimtai apmąstyti Dievo žodį. Tiesa neprasiskverbia giliai, dėl to jiems trūksta nuoširdaus dėkingumo, būtino ištverti. Palaipsniui nedvasiniai siekiai užgožia ir visiškai ‘nusmelkia’ dvasinius interesus.c Kokia liūdna baigtis tų, kurie ne visa širdimi myli Jehovą! (Mato 6:24; 22:37)

17. Ką gyvenime turime pasirinkti, kad mūsų nenusmelktų Jėzaus pavyzdyje paminėti simboliniai erškėčiai?

¹⁷ Labiau kreipdami dėmesį į dvasinius dalykus negu į materialinius, nesileidžiame šio pasaulio skausmų ir malonumų nusmelkiami. (Mato 6:31-33; Luko 21:34-36) Niekuomet neužmirškime skaityti ir apsvarstyti Bibliją. Rimtam, maldingam apmąstymui turėsime daugiau laiko, jei kiek pajėgdami supaprastinsime savo gyvenimą. (1 Timotiejui 6:6-8) Dievo tarnai, kurie tai padarė, džiaugiasi Jehovos palaimomis, nes, vaizdžiai tariant, išrovė erškėčius iš dirvos, kad vaisingas augalas gautų daugiau erdvės, šviesos ir maisto. 26 metų Sandra įsitikinusi: „Kai apmąstau, kiek džiaugsmo teikia tiesa, suvokiu: pasaulis negali pasiūlyti nieko panašaus!“ (Psalmyno 84:12 [84:11, Brb])

18. Kaip galime pasilikti Dievo žodyje ir rodyti krikščionišką ištvermę?

¹⁸ Taigi mes, krikščionys, jauni ar pagyvenę, pasiliksime Dievo žodyje ir ištversime, kol tas žodis mumyse gyvuoja. Todėl rūpinkimės, kad mūsų simbolinės širdies dirva niekuomet nepasidarytų kieta, sekli ar piktžolėta, bet kad išliktų minkšta ir gili. Taip pajėgsime išsaugoti Dievo žodį ir ‘duoti vaisių kantrumu’. (Luko 8:15)

[Išnašos]

Kaip atsakytum?

• Kodėl turime ‘pasilikti Jėzaus žodyje’?

• Kaip galime išlaikyti Dievo žodį širdyje?

• Kokius asmenis vaizduoja Jėzaus paminėta ketveriopa dirva?

• Kaip galėtum rasti laiko apmąstyti Dievo žodį?

[Rėmelis/iliustracija 10 puslapyje]

‘TVIRTI TIESOJE’

DAUG ištikimų Kristaus mokinių metų metais įrodo esą ‘tvirti tiesoje’. (2 Petro 1:12, Vl) Kas padeda ištverti? Štai keleto jų mintys.

„Dienos pabaigoje skaitau Bibliją ir meldžiuosi. Paskui, ką perskaičiusi, apmąstau“ (Džin, pasikrikštijusi 1939-aisiais).

„Jehova, toks neprilygstamas, mus didžiai myli. Mąstydama apie tai jaučiuosi saugi ir įgaunu jėgų likti ištikima“ (Patricija, pasikrikštijusi 1946-aisiais).

„Laikydamasi gerų Biblijos studijavimo įpročių ir tyrinėdama ‘Dievo gelmes’, įstengiu eiti pirmyn“ (1 Korintiečiams 2:10; Ana, pasikrikštijusi 1939-aisiais).

„Skaitau Bibliją ir ja pagrįstus leidinius, kad ištirčiau savo širdį bei motyvus“ (Zelda, pasikrikštijusi 1943-iaisiais).

„Labiausiai mėgstu vaikštinėdamas melstis Jehovai ir išsakyti jam, ką iš tikrųjų jaučiu“ (Ralfas, pasikrikštijęs 1947-aisiais).

„Kas rytą apsvarstau dienos citatą ir skaitau Bibliją. Tai naujų minčių šaltinis visai dienai“ (Mari, pasikrikštijusi 1935-aisiais).

„Eilutė po eilutės nagrinėdamas kurią nors Biblijos knygą iš tiesų atsigaunu“ (Danielius, pasikrikštijęs 1946-aisiais).

Kada tu skiri laiko maldingai apmąstyti Dievo žodį? (Danieliaus 6:11b [6:10b, Brb]; Morkaus 1:35; Apaštalų darbų 10:9)

[Iliustracija 13 puslapyje]

Teikdami pirmenybę dvasiniams dalykams, galime ‘duoti vaisių kantrumu’