Stebime pasaulį

Vilkai — žvejai

Ilgai buvo manyta, kad vilkai minta tik sausumos gyvūnais, pavyzdžiui, elniais. Tačiau, kaip rašė Kanados laikraštis Vancouver Sun, drėgnuosiuose miškuose palei Britų Kolumbijos centrinę pakrantę gyvenantys vilkai pastebėti ėdantys dvigeldžius ir valgomuosius jūrų moliuskus, polipus, net lašišas — „daugiau kaip po 20 per valandą“. Vilkas slapčia stebi žuvį, paskui „vienu staigiu judesiu puola visomis keturiomis į vandenį ir smogia mirtiną smūgį“; sėkmingi būna maždaug 4 kartai iš 10. Tačiau tyrinėtojams tebėra mįslė, kodėl šie žvėrys suėda tik lašišų galvas. Tyrinėtojas Krisas Darimontas mano, jog galvoje greičiausiai yra reikalingiausios maisto medžiagos arba likusioje žuvies dalyje galbūt veisiasi parazitai. „Tie vilkai nuolat stebina. Tai verčia mane susimąstyti, kiek dar paslapčių saugo drėgnieji miškai“, — sako Darimontas.

Auginami despotai

„Mūsų namuose viešpatauja vaikai! — rašoma Lenkijos savaitraštyje Wprost. — Brangūs drabužiai, kosmetika bei naujausi prietaisai perkami daugiausiai jiems. Šeimos, turinčios mažas bei vidutines pajamas, skiria paaugliams daugiau kaip 80 procentų savo biudžeto.“ Pranešime, kuriame komentuojamas Malgožatos Rimkevič iš Varšuvos Tėvų universiteto atliktas tyrimas, išvardinta keletas despotiško vaikų elgesio apraiškų. Pavyzdžiui, užuot rodę tėvams dėkingumą, „jie reikalauja kaskart daugiau, nepasitenkina tuo, ką gavo, yra agresyvūs [ir] neatsižvelgia į kitus“. Rimkevič sako: „Augindami vaikus darome siaubingų klaidų, kai net mažiems leidžiame daryti visa, ko panori.“ Lenkijos Psichologų asociacija šiai nuomonei pritaria: „Kokius apribojimus pripažįsta paauglys, priklauso nuo to, kokie apribojimai jam buvo nustatyti nuo vienerių iki ketverių metų... Nuolaidžiaudami paauglių priešgyniavimui bei įžūliam elgesiui tiesiog auginame despotus.“

Santuokų griovimo agentūros

Tokijo laikraštis IHT Asahi Shimbun praneša, jog Japonijoje kai kurie savo sutuoktiniu nepatenkinti žmonės moka agentūroms, kad padėtų nutraukti santuoką. Jei vyras nori atsikratyti žmona, bet skyryboms neturi pagrindo, moka santuokos griovimo agentūrai, kad ši pasiųstų išvaizdų vyriškį „atsitiktinai“ susitikti su jo [kliento] žmona ir užmegzti meilės ryšį. Netrukus moteris sutinka skirtis. Atlikęs savo darbą, samdomas meilužis dingsta iš akiračio. Kai žmona nori išsiskirti su vyru, firma jam suvilioti siunčia žavią, jauną moterį. Anot vienos 24 metų moters, vyrai, su kuriais ji bando užmegzti ryšį, „beveik niekada nepasako ‘ne’. Paskaičiavau, kad sėkmingai išnaudojau 85—90 procentų [laiko]“. Laikraštyje rašoma, jog vienos tokios agentūros vadovas atleidžia iš darbo tuos, kuriems 3 kartus iš 5 nepavyksta suvilioti reikiamo asmens. „Jie privalo pasiekti tikslą, — sako jis. — Tai komercija.“

Kodėl vaikai išeina į gatvę?

„Svarbiausia priežastis, dėl kurios vaikai ir paaugliai palieka namus ir apsigyvena gatvėje, yra smurtas“, — rašo Brazilijos laikraštis O Estado de S. Paulo. Neseniai apklausus 1000 tokių vaikų, globojamų Rio de Žaneiro vaikų ir paauglių fondo, paaiškėjo, kad 39 procentai šeimose patyrė prievartą ar buvo ten vykstančių konfliktų liudininkai. „Jie nori pagarbos ir turi iliuzijų rasti tai gatvėse“, — sakė sociologė Leni Šmits. Tyrimas atskleidė, jog 34 procentai iš tų vaikų paliko namus, kad galėtų užsiiminėti atsitiktiniais darbais arba elgetauti, 10 procentų — kad vartojo narkotikus, o 14 procentų tiesiog pasakė taip norėję. Tyrinėtojų manymu, už pastarosios priežasties dažnai slypi kitos, pavyzdžiui, seksualinis išnaudojimas namuose. Maždaug 71 procentas gyveno su kitais gatvės vaikais, sudarydami „savo šeimos hierarchiją, kai kiti vaikai laikomi broliais, dėdėmis, tėvais arba motinomis“, — sakė Šmits.

Misionieriai išsižada Kristaus dėl labdarybės

„Nemažai misionierių išsižada Jėzaus.“ Neseniai tokį teiginį išspausdino Italijos laikraštis La Stampa. Turimomis žiniomis, užuot skelbę Kristų, tokie misionieriai pirmumą teikia socialinėms programoms, kuriomis siekiama palengvinti skurdą bei kančias. Kaip rašoma Vatikano Miesto Valstybės tinklalapyje, kardinolas Krešensijus Sepė, Vatikano susirinkimo tautoms evangelizuoti prefektas, apie katalikų misionierius pasakė: „Pastaraisiais dešimtmečiais pastebima didelė pagunda... ignoruoti pareigą aiškiai skelbti Kristų bei dvasinius misijos ad gentes [nukreiptos į tautas] aspektus. Todėl kartais misionieriai apsiriboja labdaringais darbais, nesusijusiais su dvasingumu, socialine veikla, nors ir naudinga, tačiau be apaštališko užmojo, kuris toks aiškus Apaštalų darbuose.“

Tabakas pavojingesnis

„Moterims, per dieną surūkančioms bent tris cigaretes, dvigubai padidėja rizika susirgti širdies ligomis ir pirma laiko numirti“, — praneša Londono laikraštis The Daily Telegraph. 20 metų trukęs 12000 Danijos vyrų bei moterų tyrimas pirmą kartą atskleidė, jog pavojinga per dieną surūkyti ir vos kelias cigaretes. Rizika pakenkti sveikatai padidėja net tiems, kas rūko neužtraukdami. Amanda Sandford, vienos organizacijos, ginančios nerūkančiųjų teises, atstovė, pasakė, jog, atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus, „rūkaliai turėtų stengtis visiškai liautis rūkę“. Kitu tyrimu, apie kurį pranešė Londono laikraštis The Times, Medicinos mokyklos prie Atėnų (Graikija) universiteto gydytojai nustatė, jog kasdien reguliariai vos 30 minučių kvėpuojant kitų rūkančiųjų cigarečių dūmais (tai prilygsta vienai surūkytai cigaretei), rizika susirgti širdies liga nerūkantiems vyrams padidėja 47 procentais, moterims — 56 procentais.

Paplūdimys tik nykstantiems ruoniams

Kaip praneša Tarptautinė gamtos ir jos išteklių apsaugos sąjunga, nuo 1996-ųjų Viduržemio jūros ruonis vienuolis yra tarp dešimties pasaulio gyvūnų, kuriems labiausiai gresia išnykimas. Natūralioje aplinkoje gyvena vos 400—600 tokių ruonių. Šių gyvūnų sumažėjo dėl medžioklės, be to, nemažai atsitiktinai žūdavo nuo žvejų rankos. Vėliau, kaip aiškina Ispanijos laikraštis El País, dėl turizmo ir kitokios veiklos buvo pažeistas jų arealas. Tad ruoniai ėmė ieškoti prieglobsčio urvuose. Bet audrų metu bangų mūša ruoniukams tampa mirtinais spąstais. Dabar Ispanijos bei Mauritanijos vyriausybės bendrai kuria saugomą teritoriją Vakarų Sacharos Atlanto pakrantės paplūdimyje šalia Kabo Blankos urvų ir skardžių. Tai didžiausios 150 ruonių vienuolių grupės namai. Žmonės čia, matyt, kišis minimaliai.

Plastikiniai pinigai

2002-ųjų spalį Meksika prisidėjo prie šalių, naudojančių plastikinius pinigus. Palaipsniui popierinės kupiūros keičiamos plastikiniais ekvivalentais. Pasak laikraščio El Universal, plastikinę valiutą jau turi Australija, Brazilija, Naujoji Zelandija bei Rumunija. Už popierinius pinigus esame dėkingi kinams, o polimerą, iš kurio gaminami šie nauji banknotai, kaip rašo laikraštis, išrado australai. Plastikiniai banknotai turi keletą pranašumų. Jie ne tik švaresni, bet „keturis kartus ilgiau tinkami naudoti, atsparesni, ... juos sunkiau sufalsifikuoti, o nusitrynusius galima perdirbti“.