Atsirado atsitiktinai ar buvo sukurta?
Veiksmingas lašišų plaukimo būdas
● Daugelio rūšių lašišos neršti plaukia prieš srovę, pakeliui įveikdamos sūkuringus vandenis. Kaip jos pakelia tokią varginančią kelionę ir nežūva nuo išsekimo? Iš tikrųjų vandens sūkuriai šių žuvų ne tik nenukamuoja, bet ir padeda joms pasiekti tikslą. Kaip?
Susimąstykite. Lašišos nesigrumia su šėlstančiais vandenimis. Priešingai, plaukdamos prieš srovę, jos pasinaudoja sūkuriais, kurie susidaro, vandens srovei aplenkiant akmenis, šakas ar kitokias kliūtis, ir taip taupo jėgas. Iš abiejų kliūties šonų sukantis verpetams, žuvys tarp jų vinguriuoja. (Žiūrėkite diagramą.) Kartais lašišų būriai ieško sūkurių, kurie atsiranda pirma jų praplaukus kitoms žuvims, ir seka joms įkandin. Be to, jos net geba pasinaudoti savo pačių sukeltu sūkuriavimu!
Mokslininkai tikisi veiksmingą lašišų plaukimo būdą pritaikyti tam, kad lėtai tekančio vandens energiją paverstų elektra. Hidroelektrinės elektros energiją dažniausiai išgauna, panaudodamos vandenį, tekantį maždaug penkių mazgų (9,3 kilometro per valandą) ar didesniu greičiu. Jau pagamintas prototipas, kuris panaudoja sūkurių sukeliamus virpesius ir išgauna elektros energiją iš vandens, tekančio lėtai, vos dviejų mazgų greičiu.a Tačiau ši technologija toli gražu neprilygsta tai, kuria naudojasi tokios žuvys kaip lašišos. Mičigano (JAV) universiteto profesorius Maiklas Bernitsas pripažįsta: „Šiuo atžvilgiu nesame tokie išmanūs kaip žuvys.“
Ką manote? Ar lašišų gebėjimas pasikinkyti vandens sūkurių energiją atsirado atsitiktinai, ar buvo sukurtas?
[Išnaša]
a Tai teikia vilčių, nes diduma vandens srautų žemėje teka lėčiau nei trijų mazgų greičiu.
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 25 puslapyje]
Viršuje: © photolibrary. All rights reserved.