Kaip spręsti problemas

KAIP manai, kokių problemų turi ši pora? Akivaizdu, kad vyrui sunku tvardytis supykus. Pora taip pat nesutaria, kiek laisvės duoti vaikams. Ir dar yra bendravimo spragų.

Apskritai kalbant, nei vyras, nei žmona nėra tobuli, ir nerealu tikėtis, kad juodviem viskas eisis kaip sviestu patepta. Problemų tikrai atsiras — didesnių ar mažesnių. Sutuoktiniai būtinai turi išmokti jas spręsti. Kodėl tai svarbu?

Įsisenėję nesutarimai yra tarytum siena, kliudanti bendrauti. „Priešiškumas — kaip tvirtovės užkarda“, — rašė išmintingasis karalius Saliamonas (Patarlių 18:19). O jeigu esate nusiteikę opius reikalus spręsti, jums tarp savęs reikia nutiesti gerą komunikacijos liniją. Pakalbėkime apie tai plačiau.

Artimi ir nuoširdūs santykiai šeimoje neįmanomi be meilės ir pagarbos (Efeziečiams 5:33). Prireikus svarstyti kokią problemą, meilė padės užmiršti padarytas klaidas bei su tuo susijusias emocines skriaudas ir skatins galvoti tik apie tą reikalą, kuris aktualus dabar (1 Korintiečiams 13:4, 5; 1 Petro 4:8). Žmonės, kurių tarpusavio santykiai grįsti pagarba, leidžia vienas kitam kalbėti atvirai ir stengiasi suprasti ne tik žodžius, bet ir kas iš tikrųjų norima jais pasakyti.

Problemas spręsti pagarbiai ir su meile įmanoma pasitelkus Biblijos patarimus. Aptarkime keturis iš jų.

1. Reikalui aptarti parink laiką.

„Viskam yra metas [...], laikas tylėti ir laikas kalbėti“ (Mokytojo 3:1, 7). Kaip matyti iš šeimyninio konflikto straipsnio pradžioje, kai kuriuos reikalus aiškinantis užverda karštos emocijos. Jei taip nutinka, turėk savitvardos liautis — ‘patylėti’, kol aistros neįsiliepsnojo. Gerų santykių nesugadinsi, jei paisysi Biblijos patarimo: „Kivirčo pradžia — kaip užtvankos atidarymas; todėl ginčą užgniaužk dar jam neprasidėjus“ (Patarlių 17:14).

Vis dėlto yra ir „laikas kalbėti“. Problemos kaip piktžolės — nekreipiant į jas dėmesio išsikeroja. Neignoruok jų manydamas, kad išsispręs pačios. Jei paprašei sutuoktinio baigti diskusiją, parodyk jam pagarbą pasiūlydamas kitą laiką, kada artimiausiu metu galėtumėte apie tai pasikalbėti. Dėl tokio pasižadėjimo jums abiem bus lengviau pritaikyti Biblijos patarimą: „Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ (Efeziečiams 4:26). Aišku, pažadą svarbu ir vykdyti.

2. Savo nuomonę išsakyk atvirai ir taktiškai.

„Kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui“ (Efeziečiams 4:25). Jei esi susituokęs, artimiausias žmogus tau yra sutuoktinis. Tad kalbėdamasis su juo jausmus reikšk nuoširdžiai ir aiškiai. Dvidešimt šešerius metus santuokoje gyvenanti Margaretaa sako: „Kai tik susituokiau, tikėjausi, kad, vos iškils problema, mano vyrui nereiks nė pusės žodžio suprasti, kaip jaučiuosi. Paskui suvokiau, jog tokie lūkesčiai nerealūs. Dabar stengiuosi tai, ką galvoju ir jaučiu, pasakyti kuo suprantamiau.“

Nepamiršk, jog sprendžiant problemą tavo tikslas nėra laimėti kovą ar nugalėti priešą. Tau paprasčiausiai reikia, kad sutuoktinis žinotų, ką galvoji. Kad tą pasiektum, išdėstyk, kokia, tavo manymu, yra problema, tada pasakyk, kada ji iškyla, ir paaiškink, kaip dėl to jautiesi. Tarkim, tave erzina, kad gyvenimo draugas netvarkingas. Galėtum jam pagarbiai pasakyti kad ir taip: „Kai grįžti iš darbo ir numeti rūbus ant grindų [kada ir kokia problema], aš jaučiuosi taip, tarsi mano darbas namuose būtų nieko vertas [detaliai paaiškini, kaip jautiesi].“ Tada taktiškai pasiūlyk, ką būtų galima daryti.

3. Pagarbiai išklausyk ir stenkis suprasti kito jausmus.

Jėzaus mokinys Jokūbas rašė, kad krikščionys turėtų būti „greiti klausytis, bet lėti kalbėti, lėti pykti“ (Jokūbo 1:19). Gali būti labai sunku, jei atrodo, kad sutuoktinis nesupranta, kaip tave veikia vienas ar kitas dalykas. Tad kiek įmanydamas stenkis savo antrajai pusei nesudaryti tokio įspūdžio! (Mato 7:12)

Volfgangas, trisdešimt penkeri metai kaip vedęs, pasakoja: „Kai kalbamės apie kokį reikalą ir matau, jog žmona manęs nesupranta, darausi nervingas.“ O Diana, susituokusi jau dvidešimt metų, prisipažįsta: „Aš nuolat priekaištauju vyrui, kad jis negirdi manęs, kai aiškinamės problemas.“ Ko reikia, kad taip neatsitiktų?

Nemanyk, jog tai, ką sutuoktinis galvoja ar jaučia, tu ir taip žinai. „Išdidumas sukelia ginčus, išmintingieji klauso patarimo“, — sako Dievo Žodis (Patarlių 13:10, Brb). Gerbk kito orumą leisdamas jam išsakyti savo nuomonę ir nepertraukinėk. O tada, norėdamas įsitikinti, ar iš tikrųjų supratai, ką jis sakė, perpasakok savais žodžiais — tiktai be jokio sarkazmo ar pykčio. Neužgink jam teisės pataisyti tave, jei būsi supratęs ką ne taip. Nešnekėk vienas. Kalbėkite pakaitomis, kol abu pamatysite, kad gerai perprantate vienas kito požiūrį ir jausmus tuo klausimu.

Žinoma, atidžiai išklausyti sutuoktinio nuomonę reikia nuolankumo bei kantrybės. Tačiau jei pirmas parodysi tokią pagarbą gyvenimo draugui, jis daug labiau bus linkęs atsakyti tuo pačiu (Mato 7:2; Romiečiams 12:10).

4. Nuspręskite kartu.

„Dviem geriau negu vienam, nes jie gauna didesnį atlygį už savo triūsą. Jei vienas iš jų suklumpa, kitas padeda bičiuliui atsikelti“ (Mokytojo 4:9, 10). Jei sutuoktiniai nelinkę bendradarbiauti ir neremia vienas kito, nedaug problemų pavyks išspręsti.

Tiesa, šeimos galva Jehova paskyrė vyrą (1 Korintiečiams 11:3; Efeziečiams 5:23). Vis dėlto būti šeimos galva nereiškia būti diktatoriumi. Išmintingas vyras nepriiminės sprendimų pats vienas. Dvidešimt metų vedęs Deividas pasakoja: „Ieškau, kur galėčiau sutikti su žmonos nuomone, ir stengiuosi priimti sprendimą, kuris patiktų mums abiem.“ Tanja, septyneri metai kaip ištekėjusi, sako: „Nereikia manyti, kad vienas būtinai teisus, o kitas ne. Kartais tiesiog yra skirtingos nuomonės, kaip būtų galima problemą spręsti. Svarbiausia — būti lanksčiam ir supratingam.“

Jėzus pasakė: „Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mato 19:6). Graikiškas žodis, išverstas „sujungė“, reiškia „pakinkė kartu į jungą“. Jėzaus dienomis jungai būdavo medinės kartys, prie kurių rišdavo du gyvulius, kad atliktų darbą. Jeigu tie neidavo koja kojon, tai ne tik būdavo maža naudos, bet jungas dar ir trindavo jiems sprandus. O jei žengdavo sutartinai, pajėgdavo tempti sunkius krovinius ar suarti dirvą.

Taip ir šeimoje. Jei vyras ir žmona nėra darni komanda, tada kankinasi po santuokos jungu. Bet jeigu eina išvien, gali įveikti kone kiekvieną problemą ir padaryti daug gera. Laiminga šeima besidžiaugiantis vyras, vardu Kalala, viską apibendrina štai kaip: „Jau dvidešimt penkerius metus mudu su žmona problemas sprendžiame taip: atvirai kalbamės, stengiamės įsivaizduoti save kito vietoje, prašome Jehovos pagalbos ir taikome Biblijos principus.“ Gal ir jūs taip galite?