Rodykite sutuoktiniui pagarbą

GAL ir jūs kartais jaučiatės panašiai? Tiek Vilas, tiek Reičel kalbėtis nori, bet neretai nusivilia. Kodėl?

Vyrai ir moterys bendrauja skirtingai, skiriasi ir jų poreikiai. Štai moterys nori atvirai ir dažnai kalbėti apie savo jausmus. O daugelis vyrų, sergėdami šeimos ramybę, iškart siūlo sprendimą ir opių klausimų liesti nenori. Kaip suderinti šiuos skirtumus ir kaip sutuoktiniams rasti bendrą kalbą? Svarbu rodyti vienas kitam pagarbą.

Pagarbus žmogus vertina kitą ir stengiasi suprasti jo jausmus. Nuo pat mažens turbūt jus mokė gerbti vyresnius, labiau patyrusius. O santuokoje reikia gerbti asmenį, kuris yra daugmaž jums lygus, ir tai nėra lengva. Linda, ištekėjusi prieš aštuonerius metus, pasakoja: „Žinojau, kad Filas kantriai ir atidžiai išklauso kiekvieną, su kuo kalbasi. Norėjau, kad jis būtų toks pat atjautus ir man.“ Tikriausiai ir jūs savo draugus ir nepažįstamus žmones išklausote dėmesingai, kalbate su jais pagarbiai. Bet ar toks pat atidus esate ir savo antrajai pusei?

Nepagarba kelia namuose įtampą ir veda prie aštrių konfliktų. Išminties žodžiai byloja: „Geriau sausa pluta su ramybe, negu vaidingi namai, kupini vaišių“ (Patarlių 17:1). Biblija ragina vyrą gerbti savo žmoną (1 Petro 3:7). Taip pat ir žmonai pasakyta: „Tegul didžiai gerbia vyrą“ (Efeziečiams 5:33, NW).

Kaip tad bendrauti pagarbiai? Aptarkime keletą praktiškų Biblijos patarimų.

Problema.

Kai kurie žmonės labiau mėgsta kalbėti nei klausytis. Gal ir jūs? Biblijoje rašoma, jog „duoti atsakymą žmogui, jo neišklausius“, yra kvaila (Patarlių 18:13). Taigi prieš imdamas šnekėti, pirmiau išklausykite. Kodėl? „Man patinka, kai vyras nepuola tučtuojau spręsti mano problemos, — sako Kara, santuokoje gyvenanti jau 26 metai. — Net nereikia, kad jis man pritartų ar aiškintųsi, kodėl ta problema kilo. Aš tiesiog noriu, kad mane išklausytų, patikintų, jog taip jaustis normalu.“

Kita vertus, kai kurie vyrai ir moterys atvirai reikšti savo minčių nėra linkę ir jaučiasi nesmagiai, jei antroji pusė primygtinai prašo išsipasakoti. Kai tik susituokė, Lori pastebėjo, kad jos vyras ne taip greitai atsiveria. „Turiu būti kantri ir laukti, kol jis ims kalbėti.“

Kokia išeitis?

Jeigu judviem reikia aptarti kokį opų reikalą, susėskite, kai abu esate ramūs, neįsitempę. O kaip, jei sutuoktinis nelabai kalbus? Pripažinkite, kad „žmogaus širdies užmojai — gilūs vandenys, protingas žmogus gali jų semtis“ (Patarlių 20:5). Jeigu, pavyzdžiui, kibirą iš šulinio keltumėt pernelyg staigiai, daug vandens išsilaistytų. Panašiai ir šeimoje. Jei staigiai pultumėte sutuoktinį klausinėti, jis imtų gintis ir visko, kas giliai širdyje, iškelti jau nepavyktų. Išsisakyti verčiau skatinkite maloniais, pagarbiais klausimais. Jei sutuoktinis nėra linkęs atsiverti taip greitai, kaip norėtumėte, būkite kantrus.

Kai antroji pusė šneka, būkite „greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti“ (Jokūbo 1:19). Geras klausytojas klausosi ne tik ausimis, bet ir širdimi. Kai jūsų sutuoktinis šneka, stenkitės tuo metu suprasti jo jausmus. Iš to, kaip klausotės, jis matys, kiek jį gerbiate, arba atvirkščiai.

Kaip reikia klausytis, gerą pavyzdį paliko Jėzus. Kai sykį prašydamas pagalbos prie jo prisiartino ligonis, jis nesiėmė iškart veikti. Pirmiausia tą vyrą Jėzus išklausė — norėjo į jo padėtį įsijausti. Tada, gailesčio apimtas, ligonį pagydė (Morkaus 1:40-42). Vadovaukitės šiuo pavyzdžiu, kai jūsų sutuoktinis nori pasikalbėti. Veikiausiai jis ieško nuoširdžios atjautos, o ne greito sprendimo. Taigi atidžiai klausykitės, įsigilinkite į jo jausmus. Ir tik tada siūlykite konkrečią pagalbą. Šitaip parodysite sutuoktiniui pagarbą.

Problema.

„Televizijos komedijose peršama mintis, jog negražiai, įžeidžiamai ar sarkastiškai kalbėti apie savo sutuoktinį yra visai normalu“, — pastebėjo minėta Linda. Kai kurie užaugo tokiose šeimose, kur buvo įprasta šnekėti nepagarbiai. Vėliau, sukūrę savo šeimą, pamatė, jog tokio bendravimo stereotipo atsikratyti labai sunku. Štai Aivi iš Kanados prisimena: „Augau aplinkoje, kur šauksmai, sarkastiška kalba, prasivardžiavimai buvo kasdienybė.“

Kokia išeitis?

Kai pasakojate apie savo vyrą ar žmoną kitiems, „kalbėkite vien kas gera, kas prireikus ugdo ir duoda malonę klausytojams“ (Efeziečiams 4:29). Tegul jūsų žodžiai padaro kitiems gerą įspūdį apie jūsų sutuoktinį.

Net kai esate vieni du, nuo pašaipų ir nemalonių įvardijimų susilaikykite. Štai vienas atvejis iš senovės Izraelio laikų. Kartą karaliaus Dovydo žmona Mikalė supykusi kandžiai jam kalbėjo, esą jis elgėsi kaip „koks prasčiokas“. Mikalės žodžiai ne tik užgavo Dovydą, bet ir supykdė Dievą (2 Samuelio 6:20-23). Ko pasimokome? Kai kalbatės su savo antrąja puse, gerai parinkite žodžius (Kolosiečiams 4:6). Filas, vedęs jau aštuoneri metai, pripažįsta, jog tarp jųdviejų su žmona vis dar būna nesutarimų. Jis pastebėjo, kad savo žodžiais situaciją neretai tik pablogina. „Supratau, jog laimėdamas ginčą iš tikrųjų pralaimiu. Daug svarbiau ir maloniau yra saugoti ir stiprinti tarpusavio santykius.“

Kadaise viena senyvo amžiaus našlė savo marčioms palinkėjo atrasti „poilsį vyro namuose“ (Rūtos 1:9, Brb). Kai vyras ir žmona vienas su kitu elgiasi kilniai, jų namai išties tampa poilsio vieta.

Problema.

Kai kurios jaunavedžių poros mano, kad Biblijos žodžiai būti „vienu kūnu“ reiškia abiem turėti tą pačią nuomonę, vienodai mąstyti (Mato 19:5). Tačiau greitai pamato, jog to tikėtis yra nerealu. Vyro ir žmonos skirtumai dažnai veda prie nesutarimų. Linda sako: „Vienas didelis mudviejų skirtumas tas, kad Filas neima taip visko į galvą kaip aš. Kartais jis jaučiasi visiškai atsipalaidavęs, o tuo tarpu aš nerimauju. Tada supykstu, nes man atrodo, kad tam tikri reikalai jam rūpi mažiau nei man.“

Kokia išeitis?

Priimkite vienas kitą tokius, kokie esate. Gerbkite savo sutuoktinio skirtybes. Juk, pavyzdžiui, jūsų akys funkcionuoja visai kitaip nei ausys. Tačiau jos veikia išvien, todėl gatvę pereinate saugiai. Eidrien, santuokoje gyvenanti jau tris dešimtmečius, pasakoja: „Tol, kol mūsų požiūriai neperžengia Dievo Žodžio ribų, mudu su vyru įvairiais klausimais vienas kitam leidžiame turėti savo nuomonę. Juk mes sutuoktiniai, o ne klonai!“

Kai sutuoktinis apie ką nors mano ar į ką nors reaguoja kitaip nei jūs, atsižvelkite į jo jausmus, nežiūrėkite vien savo naudos (Filipiečiams 2:4). Eidrien vyras Kailas pripažįsta: „Aš ne visada suprantu savo žmonos nuomonę ir ne visada su ja sutinku. Tačiau sau primenu, jog ją myliu daug labiau nei savo nuomonę. Jeigu žmona jaučiasi laiminga, laimingas esu ir aš.“

Pagarba yra kelias į laimingą, tvirtą santuoką. „Pagarba santuokoje sukuria pasitenkinimo ir saugumo jausmą, — sako Linda. — Ją būtina puoselėti.“