Dievo požiūris į moralinį tyrumą

„Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti“ (IZAIJO 48:17).

1, 2. a) Koks apskritai žmonių požiūris į seksualinę moralę? b) Kaip į tai žiūri krikščionys?

DABAR daugelyje pasaulio kraštų elgesio normos laikomos asmenišku dalyku. Žmonių požiūriu, lytiniai santykiai yra natūrali meilės išraiška ir galimi ne vien tik santuokoje. Jeigu niekam nepadaroma žalos, galima elgtis kaip nori. Jų nuomone, nereikia teisti žmonių dėl moralės dalykų, o ypač dėl sekso.

² Tačiau asmenų, pažinusių Jehovą, požiūris kitoks. Jie su džiaugsmu paklūsta Šventojo Rašto nurodymams, nes myli Jehovą ir trokšta jam įtikti. Jie pripažįsta, kad Jehova myli juos bei teikia pamokymų jų pačių labui ir gerovei (Izaijo 48:17). Kadangi Dievas yra gyvybės Šaltinis, šiuo klausimu, kuris glaudžiai susijęs su gyvybės perdavimu, protinga ieškoti jo vadovavimo.

Meilingo Kūrėjo dovana

 3. Ko daugelis krikščioniškojo pasaulio žmonių mokomi apie lytinius santykius, ir kaip tai skiriasi nuo Biblijos mokymų?

³ Ryškų kontrastą šių dienų pasauliui sudaro kai kurių krikščionijos atstovų mokymas, kad lytiniai santykiai yra gėdingi, smerktini ir kad „pirmąją nuodėmę“ Edeno sode padarė Ieva, sugundžiusi Adomą lytiškai santykiauti. Toks požiūris prieštarauja tam, kas sakoma įkvėptuose Raštuose. Biblijoje pirmoji pora apibūdinta kaip „žmogus ir jo žmona“ (Pradžios 2:25). Dievas liepė jiems turėti vaikų, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę“ (Pradžios 1:28). Būtų nelogiška manyti, kad Dievas, įsakęs Adomui ir Ievai gimdyti vaikus, paskui nubaudė juos už to nurodymo laikymąsi (Psalmyno 19:9 [19:8, Brb]).

 4. Kodėl Dievas sukūrė žmones su lytiniu pajėgumu?

⁴ Tas įsakymas, duotas mūsų pirmiesiems tėvams ir pakartotas Nojui bei jo sūnums, rodo, kad svarbiausias lytinio gyvenimo tikslas yra susilaukti vaikų (Pradžios 9:1). Tačiau iš Dievo Žodžio matome, jog susituokę jo tarnai neprivalo lytiškai santykiauti tik dėl to. Tokie santykiai gali deramai patenkinti emocines bei fizines reikmes ir teikti malonumo sutuoktiniams. Tai — būdas vienas kitam parodyti nuoširdžią meilę (Pradžios 26:8, 9; Patarlių 5:18, 19; 1 Korintiečiams 7:3-5).

Dievo nustatytos ribos

 5. Kaip Dievas apribojo žmogaus lytinę veiklą?

⁵ Nors seksualumas yra Dievo dovana, negalima jo demonstruoti be saiko. Tas principas taikomas ir santuokoje (Efeziečiams 5:28-30; 1 Petro 3:1, 7). Nesantuokiniai lytiniai santykiai draudžiami. Biblijos požiūris šiuo klausimu visiškai aiškus. Izraelio tautai Dievo duotame Įstatyme buvo pasakyta: „Nesvetimausi“ (Išėjimo 20:14). Vėliau Jėzus „ištvirkavimus“ bei „svetimavimus“ paminėjo tarp „piktų sumanymų“, kurie išeina iš širdies ir suteršia žmogų (Morkaus 7:21, 22). Apaštalas Paulius buvo įkvėptas perspėti Korinto krikščionis: „Sergėkitės ištvirkimo!“ (1 Korintiečiams 6:18) Ir Laiške hebrajams Paulius rašė: „Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas“ (Hebrajams 13:4).

 6. Kokia žodžio „ištvirkavimas“ reikšmė Biblijoje?

⁶ Ką reiškia žodis „ištvirkavimas“? Jis kilęs iš graikiško žodžio por·neiʹa, kartais vartojamo kalbant apie lytinius santykius tarp nesusituokusių žmonių (1 Korintiečiams 6:9). Kitur, pavyzdžiui, Mato 5:32 ir Mato 19:9, šio termino reikšmė platesnė, nurodanti svetimavimą, kraujomaišą ir santykiavimą su gyvuliais. Kitos sekso formos, praktikuojamos nesusituokusių asmenų, irgi gali būti pavadintos por·neiʹa: tai oralinis ir analinis seksas bei manipuliavimas kito žmogaus lyties organais. Tokie veiksmai — tiesiogiai ar netiesiogiai — Dievo Žodyje smerkiami (Kunigų 20:10, 13, 15, 16; Romiečiams 1:24, 26, 27, 32).a

Dievo moralinių įstatymų nauda

 7. Kuo mums naudinga išlikti morališkai tyriems?

⁷ Paklusti Jehovos nurodymams dėl sekso netobuliems žmonėms iš tiesų nelengva. Žymus XII amžiaus žydų filosofas Maimonidas rašė: „Jokio apribojimo iš visos Toros [Mozės įstatymo] nėra taip sunku laikytis kaip draudimo dėl kraujomaišos ir neteisėtų lytinių santykių.“ Tačiau paklusdami Dievo vadovavimui, turime daug naudos (Izaijo 48:18). Taip apsisaugome nuo lytiškai platinamų ligų, kurios kartais būna nepagydomos ar net mirtinos.b Išvengiame nesantuokinio nėštumo. Be to, pritaikydami Dievo išmintį, turime švarią sąžinę, išlaikome savigarbą ir esame gerbiami kitų, tarp jų mūsų giminaičių, sutuoktinių, vaikų bei krikščionių brolių ir seserų. Sveikas, teigiamas požiūris į seksą padės mums patirti laimę santuokoje. Viena krikščionė rašė: „Dievo Žodžio tiesa yra geriausia apsauga. Aš laukiu, kada galėsiu tuoktis. Tada man bus malonu pasakyti savo krikščioniui vyrui, kad išsaugojau skaistybę.“

 8. Kaip mūsų skaistus elgesys gali paskatinti kitus tyrai garbinti Dievą?

⁸ Be to, dorai elgdamiesi, galime atremti neteisingus kaltinimus ir patraukti žmones prie Dievo, kurį garbiname. Apaštalas Petras rašė: „Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad, nors dabar jie šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną“ (1 Petro 2:12). O jei žmonės, netarnaujantys Jehovai, nepritaria mūsų doram elgesiui, galime būti tikri, jog dangiškasis Tėvas mato, pritaria ir net džiaugiasi mūsų pastangomis laikytis jo nurodymų (Patarlių 27:11; Hebrajams 4:13).

 9. Kodėl turime pasikliauti Dievo vadovavimu, net jei ne visiškai suvokiame jo priežastis? Pateik pavyzdį.

⁹ Tikėdami Dievą, esame įsitikinę, kad jis žino, kas mums geriausia, net jeigu ir ne visiškai suvokiame, kodėl jis mums vadovauja būtent taip. Aptarkime pavyzdį iš Mozės įstatymo. Viena taisyklė, liečianti karines stovyklavietes, reikalavo, kad išmatos būtų užkasamos už stovyklos (Pakartoto Įstatymo 23:14, 15 [23:13, 14, Brb]). Tikriausiai izraelitai norėjo žinoti tokio nurodymo priežastį; kai kurie galėjo manyti, jog tai nebūtina. Tačiau paskui medicinos mokslas pripažino, kad toks įstatymas padėjo izraelitams išlaikyti neužterštus vandens šaltinius ir apsaugojo juos nuo daugelio vabzdžių pernešamų ligų. Dievo nurodymas, kad lytiniai santykiai leistini tik santuokoje, duotas dėl dvasinių, socialinių, emocinių, fizinių bei psichologinių priežasčių. Dabar aptarkime keletą biblinių pavyzdžių apie žmones, išsaugojusius moralinį tyrumą.

Juozapas, palaimintas už dorą elgesį

10. Kas mėgino sugundyti Juozapą ir ką jis atsakė?

¹⁰ Tikriausiai iš Biblijos tau pažįstamas Jokūbo sūnus Juozapas. 17-metis jis buvo parduotas vergijon ir pateko pas Potifarą, Egipto faraono sargybos viršininką. Jehova laimino Juozapą, tad ilgainiui jis buvo paskirtas visų Potifaro namų prievaizdu. Sulaukęs 20-ies, Juozapas atrodė „dailiai nuaugęs ir gražus“. Dėl to jis patraukė Potifaro žmonos dėmesį ir ši mėgino jį sugundyti. Tačiau Juozapas aiškiai pasakė, kad sutikdamas su ja ne tik išduotų savo šeimininką, bet ir ‛nusidėtų Dievui’. Kodėl jis buvo taip įsitikinęs? (Pradžios 39:1-9)

11, 12. Kodėl Juozapas, matyt, buvo pasiryžęs išlikti tyras, nors tuomet dar nebuvo Dievo duoto rašytinio įstatymo, draudžiančio ištvirkauti ir svetimauti?

¹¹ Matyt, Juozapo sprendimas nebuvo pagrįstas žmonių baime. Jo šeima gyveno toli, o tėvas laikė jį mirusiu. Jeigu Juozapas būtų pasielgęs amoraliai, jo namiškiai to niekada nebūtų sužinoję. Be to, šitą nuodėmę buvo įmanoma nuslėpti nuo Potifaro ir jo tarnų, nes kartais jų nebūdavo namuose (Pradžios 39:11). Tačiau Juozapas žinojo, kad toks elgesys neliks nepastebėtas Dievo.

¹² Juozapas tikriausiai mąstydavo apie tai, ką žinojo apie Jehovą. Be abejonės, jis prisiminė Jehovos žodžius, ištartus Edeno sode: „Todėl vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu“ (Pradžios 2:24). Ir dar, Juozapas, matyt, žinojo, ką Jehova buvo pasakęs filistinų karaliui, norėjusiam suvilioti jo prosenelę Sarą. Štai Jehovos žodžiai tam karaliui: „Tu mirsi dėl moters, kurią pasiėmei, nes tai ištekėjusi moteris... Be to, aš pats sulaikiau tave, kad nenusidėtum, todėl ir neleidau tau jos paliesti“ (Pradžios 20:3, 6, kursyvas mūsų). Tad nors Jehova dar nebuvo davęs rašytinio įstatymo, jo požiūris į santuoką buvo aiškus. Doros pojūtis bei troškimas įtikti Jehovai padėjo Juozapui išvengti amoralumo.

13. Kodėl Juozapas tikriausiai negalėjo išvengti susitikimo su Potifaro žmona?

¹³ Tačiau Potifaro žmona buvo atkakli ir „diena iš dienos“ viliojo jį sugulti su ja. Kodėl Juozapui buvo sunku išvengti jos? Tarnaudamas vergu jis turėjo atlikti tam tikras pareigas ir negalėjo pakeisti savo aplinkybių. Archeologiniai radiniai liudija, kad egiptiečių namuose norint patekti į sandėlius reikėdavo eiti per pagrindines patalpas. Todėl Juozapas vis susidurdavo su Potifaro žmona (Pradžios 39:10).

14. a) Kas atsitiko Juozapui pabėgus nuo Potifaro žmonos? b) Kaip Jehova palaimino Juozapą už ištikimybę?

¹⁴ Atsitiko taip, kad vieną dieną namuose jiedu liko vieni. Potifaro žmona nutvėrė Juozapą ir tarė: „Sugulk su manimi!“ Bet jis išbėgo laukan. Įsižeidusi, kad buvo atstumta, ji apkaltino jį mėginimu išprievartauti. Kuo viskas baigėsi? Ar Jehova tuoj pat atlygino jam už ištikimybę? Ne. Juozapas buvo įmestas į kalėjimą ir sukaustytas grandinėmis (Pradžios 39:12-20; Psalmyno 105:18). Jehova matė neteisybę ir laikui bėgant išaukštino Juozapą. Jis tapo antruoju galingiausiu asmeniu Egipte ir buvo apdovanotas žmona bei vaikais (Pradžios 41:14, 15, 39-45, 50-52). Be to, pasakojimas apie Juozapo dorumą užrašytas prieš 3500 metų, kad Dievo tarnai bet kada galėtų jį apsvarstyti. Kokios nuostabios palaimos už teisingų Dievo įstatymų laikymąsi! Ir mes šiandien dėl savo dorumo ne visada tuoj pat susilaukiame palaimų, bet galime neabejoti, kad Jehova mato tai ir deramu laiku palaimins mus (2 Metraščių 16:9).

Jobo „sandora su savo akimis“

15. Kokią „sandorą su savo akimis“ sudarė Jobas?

¹⁵ Kitas doros pavyzdys yra Jobas. Slegiamas Velnio išmėginimų, Jobas apžvelgė savo gyvenimą ir pareiškė noriai sutinkąs iškęsti bausmę, jeigu, tarp kitų dalykų, buvo pažeidęs Jehovos moralės principus. Jobas kalbėjo: „Sudariau sandorą su savo akimis, kad gašliai nežvelgsiu į mergelę“ (Jobo 31:1). Tuo Jobas norėjo pasakyti, kad, pasiryžęs laikytis ištikimybės Dievui, nusprendė nežvelgti geidulingai į moterį. Kasdieniame gyvenime jis, žinoma, matydavo moteris ir tikriausiai joms padėdavo, bet romantiškų jausmų joms nepuoselėjo. Dar neužklupus vargams, jis buvo turtingas žmogus, „labiau pasiturintis negu bet kas kitas Rytuose“ (Jobo 1:3). Tačiau jis nesinaudojo turtų galia, kad patrauktų daugelį moterų. Jam niekada neatėjo į galvą mėgautis intymiu bendravimu su jaunesnėmis moterimis.

16. a) Kodėl Jobas yra puikus pavyzdys susituokusiems krikščionims? b) Kodėl Malachijo dienų vyrų elgesys labai skyrėsi nuo Jobo, ir kaip yra šiandien?

¹⁶ Taigi ir geru, ir sunkiu metu Jobas išliko doras. Jehova matė tai ir gausiai palaimino jį (Jobo 1:10; 42:12). Jobas yra puikus pavyzdys susituokusiems krikščionims, tiek vyrams, tiek moterims. Nenuostabu, kad Jehova jį taip mylėjo! Tačiau daugelio žmonių elgesys šiandien labiau panašus į tų, kurie gyveno Malachijo dienomis. Tas pranašas viešai pasmerkė daugelį vyrų, palikusių savo žmonas, kad galėtų vesti jaunesnes moteris. Jehovos aukuras buvo aplaistytas pamestų žmonų ašaromis, ir Dievas kaltino vyrus, ‛neištikimus’ savo žmonoms (Malachijo 2:13-16).

Skaisti mergina

17. Kodėl šulamietė prilyginta „uždaram sodui“?

¹⁷ Trečias dorumo pavyzdys yra šulamietė. Savo jaunyste ir grožiu ji sužavėjo ne tik jauną piemenį, bet ir turtingąjį Izraelio karalių Saliamoną. Per visą pasakojimą, užrašytą Giesmių giesmėje, šulamietė išlieka skaisti ir nusipelno aplinkinių pagarbos. Nors ir atstumtas, Saliamonas buvo įkvėptas užrašyti jos istoriją. Jos mylimas piemuo taip pat gerbė ją už skaistų elgesį. Vienu momentu jis pasakė, kad šulamietė yra tarsi „uždaras sodas“ (Giesmių giesmės 4:12). Gražiuose senovės Izraelio soduose augdavo įvairiausios daržovės, kvapnios gėlės ir didingi medžiai. Tokie sodai paprastai būdavo apsupti gyvatvore arba siena ir į juos patekti galėdavai tik per užrakinamus vartus (Izaijo 5:5). Šulamietės tyrumas ir meilumas piemens akyse buvo tarsi reto grožio sodas. Ji išliko visiškai skaisti ir savo švelnią meilę norėjo atiduoti tik sutuoktiniui.

18. Ką mums primena pasakojimai apie Juozapą, Jobą ir šulamietę?

¹⁸ Dėl savo moralinio tyrumo šulamietė yra puikus pavyzdys šių dienų krikščionėms. Jehova įvertino šulamietės dorą ir palaimino ją taip pat kaip Juozapą ir Jobą. Tie doros pavyzdžiai užrašyti mums Dievo Žodyje. Nors mūsų pastangos laikytis dorumo šiandien neužrašomos Biblijoje, Jehova turi „atminimo knygą“ tiems, kurie stengiasi vykdyti jo valią. Niekada nepamirškime, kad Jehova ‛stebi’ mus ir džiaugiasi, jei stengiamės išlikti tyri (Malachijo 3:16).

19. a) Koks turi būti mūsų požiūris į moralinį tyrumą? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁹ Nors neturintieji tikėjimo galbūt šaiposi, mes su džiaugsmu paklūstame savo meilingam Kūrėjui. Mes laikomės aukštesnės, Dievo nustatytos moralės, tad galime ja didžiuotis ir ją branginti. Jei išliekame morališkai tyri, patiriame Dievo palaimas ir turime viltį gėrėtis jomis amžinai. O kas gali padėti išlikti tyriems? Šį svarbų klausimą aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnašos]

Ar gali paaiškinti?

• Ko Biblija moko apie lytinius santykius?

• Kokia žodžio „ištvirkavimas“ reikšmė Biblijoje?

• Kuo mums naudinga išlikti morališkai tyriems?

• Kodėl Juozapas, Jobas ir šulamietė yra geri pavyzdžiai šių dienų krikščionims?

[Iliustracija 9 puslapyje]

Juozapas saugojosi amoralumo

[Iliustracija 10 puslapyje]

Šulamietė buvo tarsi „uždaras sodas“

[Iliustracija 11 puslapyje]

Jobas sudarė „sandorą su savo akimis“