Artinkimės prie Dievo
Kai Jehova save apreiškė
AR GALĖTUM nupasakoti, koks yra Dievas, — apibūdinti jo asmenybę, paaiškinti, kaip įvairiomis aplinkybėmis jis veikia? Ir štai įsivaizduok: atsiranda proga paklausti paties Dievo ir visa tai išgirsti iš jo lūpų! Pranašui Mozei kaip tik tokia proga ir pasitaikė. Mūsų džiaugsmui, visa, kas tąkart įvyko, Mozė buvo Dievo įkvėptas užrašyti.
Užkopęs ant Sinajaus kalno, Mozė meldžia Jehovą: „Prašyčiau parodyti man savo šlovę“ (Išėjimo 33:18). Dievas suteikia pranašui tokią malonę ir kitą dieną jis išvysta Jehovos šlovės blyksnį.a Ką tame didingame regėjime matė, Mozė detaliai neaprašė. Jis sutelkė dėmesį į tai, kas itin svarbu — į Dievo žodžius. Tad drauge pasigilinkime, ką Jehova pasakė. Tai užrašyta Išėjimo 34:6, 7.
Pirmiausia Jehova apreiškia esąs „gailestingas ir maloningas Dievas“ (6 eilutė). Pasak vieno Biblijos žinovo, hebrajiškas žodis, čia verčiamas „gailestingas“, nusako Dievo „švelnią atjautą — tokią, kokią rodo tėvas savo vaikams“. Žodis „maloningas“ savo reikšme yra artimas vienam veiksmažodžiui, kuris reiškia „nuoširdžias pastangas padėti ko nors stokojančiam žmogui“. Išties Jehova nori mus patikinti, jog su švelnia meile jis prižiūri savo garbintojus ir rūpinasi jų poreikiais, nelyginant tėvai prižiūri savo vaikus (Psalmyno 103:8, 13).
Toliau Jehova sako, kad yra „lėtas pykti“ (6 eilutė). Dievas neskuba užsirūstinti ant savo žemiškųjų tarnų. Jis kantrus, pakenčia jų trūkumus ir duoda laiko pasitraukti iš nuodėmės kelio (2 Petro 3:9).
Jehova dar pamini, jog yra „kupinas ištikimos meilės ir tiesos“ (6 eilutė, NW). Dėl šios brangintinos savybės, ištikimos meilės, Jehova tvirtu, nepertraukiamu saitu yra susisaistęs su savo tauta (Pakartoto Įstatymo 7:9). Jis taip pat yra tiesos šaltinis. Dievas pats nieko neapgauna ir jo apgauti niekas negali. Kadangi Jehova yra „tiesos Dievas“, galime pasitikėti kiekvienu jo žodžiu, vadinasi, ir pažadais dėl ateities (Psalmyno 31:5, Brb).
Kitas nuostabus dalykas, kurį Jehova mums apie save atskleidžia, tas, kad jis atleidžia „kaltę, nusižengimą ir nuodėmę“ (7 eilutė). Atgailaujančiam nusidėjėliui jis „pasiruošęs atleisti“ (Psalmyno 86:5, Brb). Tačiau blogio Jehova netoleruoja. Jis paaiškina, kad ‘nepalieka kaltųjų be bausmės’ (7 eilutė). Šventas ir teisingas Dievas nepaliks sąmoningų nuodėmiautojų nenubaustų. Anksčiau ar vėliau jie pjaus savo nuodėmingo elgesio pasekmes.
Apibūdindamas save Jehova aiškiai parodė norįs, kad geriau pažintume jį patį ir suvoktume jo kelius. Ar tavęs netraukia daugiau sužinoti apie pasigėrėtinas Dievo savybes?
[Išnaša]
a Mozė tiesiogiai Dievo nematė, nes joks žmogus jį išvydęs negali likti gyvas (Išėjimo 33:20). Tikriausiai Jehova savo šlovę apreiškė siųsdamas regėjimą ir kalbėjosi su Moze per angelą.