Ar ji tikrai turėjo pradžią?
NUO neatmenamų laikų žmonės dairosi po žvaigždėtą nakties dangų ir stebisi. Visata tokia didinga ir graži, net kvapą gniaužia. Kuo tai paaiškinti? Kodėl ji yra čionai? Ar ji visada buvo, ar turėjo pradžią?
Astronomijos profesorius Deividas L. Blokas rašė: „Ne visuomet pripažįstama, kad visata turėjo pradžią — kad ji kitados neegzistavo.“ Bet pastarųjų dešimtmečių atradimai daugumą visatos tyrinėtojų įtikino, kad ji tikrai turėjo pradžią. „Apskritai kalbant, visi astrofizikai šiandieną laikosi nuomonės, kad materiją išsvaidė didysis sprogimas ir būtent taip atsirado visata“, — pranešama 1997 m. U.S.News & World Report.
Robertas Jastrovas, Kolumbijos universiteto astronomijos ir geologijos profesorius, apie šitokį įsigalėjusį požiūrį rašė: „Nedaug astronomų galėjo numatyti, kad šis įvykis — staigus Visatos gimimas — taps įrodytu moksliniu faktu, tačiau tyrinėdami dangų teleskopais jie buvo priversti padaryti tokią išvadą.“
Ar „staigus Visatos gimimas“ tikrai esti „įrodytas mokslinis faktas“? Apžvelkime istorinius atradimus, kuriais jis grindžiamas.
Įrodymai, kad buvo pradžia
Alberto Einšteino bendroji reliatyvumo teorija, paskelbta 1916 metais, leido manyti, kad visata arba plečiasi, arba traukiasi. O tuomet vyravo kitokia nuomonė, — kad visata yra stãtinė, ir Einšteinas panašiai įsivaizdavo. Todėl į savo skaičiavimus jis įtraukė, paties žodžiais tariant, „kosmologinę konstantą“. Na, jis padarė išlygą ir stengėsi suderinti savo teoriją su pripažintais įsitikinimais, kad visata yra stãtinė ir nekintama.
O trečiojo dešimtmečio atradimai Einšteiną vertė persigalvoti: reliatyvumo teorijos išlygą dabar jis pavadino ‛didžiausia klaida’. Maunt Vilsono observatorijoje (Kalifornija) įrengus didžiulį 254 centimetrų skersmens teleskopą, atsivėrė naujos galimybės. Per jį stebint dangų, trečiajame dešimtmetyje buvo nustatyta, jog visata tikrai plečiasi!
Anksčiau didžiausiais teleskopais tebuvo galima įžiūrėti Paukščių Tako pavienes žvaigždes. Tiesa, matydavosi ir migloti šviesuliai, vadinami ūkais, bet apskritai specialistai juos laikė mūsiškės galaktikos dujų sūkuriais. O žvelgdamas per galingesnį Maunt Vilsono teleskopą, Edvinas Hablis tuose ūkuose pastebėjo žvaigždes. Galiausiai buvo suprasta, kad miglotieji šviesuliai yra galaktikos, kaip ir mūsiškis Paukščių Takas. Dabartiniais apskaičiavimais, yra 50—125 milijardai galaktikų, o kiekvienoje — šimtai milijardų žvaigždžių!
Baigiantis trečiajam dešimtmečiui, Hablis dar atrado, kad galaktikos tolsta nuo mūsų ir kuo toliau jos yra, tuo sparčiau tolsta. Tą greitį astronomai nustato spektrografu matuodami dangaus šviesulių spektrą. Šviesa, atkeliavusi iš tolimų žvaigždžių, yra leidžiama per prizmę ir išskaidoma į spalvų spektrą.
Tolstančio objekto šviesa atrodo raudona. Toks reiškinys vadinamas raudonuoju poslinkiu. O artėjančio objekto šviesa įgauna violetinį poslinkį. Svarbu paminėti, kad visų žinomų galaktikų, išskyrus Vietinės grupės narius, spektro linijos yra pasislinkusios į raudonąją pusę. Taigi mokslininkai įsitikino, kad visata tvarkingai plečiasi. Plėtros greitis nustatomas matuojant raudonojo poslinkio dydį.
Ką rodo faktas, jog visata plečiasi? Vienas mokslininkas pasiūlė įsivaizduoti atvirkštinį procesą. Tarkime, filmas apie visatos plėtrą leidžiamas atgal, ir žiūrovas išvysta visatos praeitį. Jis mato visatą ne plečiantis, o traukiantis, mažėjant. Galiausiai visata sugrįžta į vieną taškelį.
Garsus fizikas Stivenas Hokingas knygoje Black Holes and Baby Universes and Other Essays (išleista 1993 m.) daro išvadą: „Mokslas gali numanyti, kad visata tikrai turėjo pradžią.“
Tik prieš kelerius metus daugelis neigė visatos pradžią. Žymus mokslininkas Fredas Hoilis prieštaravo sampratai, kad visata atsiradusi per ‛didžiulį sprogimą’ (taip jį pašaipiai vadino). Hoilis argumentavo: jeigu būtų buvusi tokia dinamiška pradžia, visatoje būtų likęs „pėdsakas“ — reliktinis spinduliavimas, blankus pošvytis. Tad ar pavyko rasti foninį spinduliavimą?
Laikraštyje The New York Times, 1998 m. kovo 8 d. numeryje, pasakojama, kad apie 1965 metus „astronomai Arnas Penzijas ir Robertas Vilsonas atrado visatos foninį spinduliavimą — pirmykščio sprogimo reliktinius spindulius“. Straipsnyje priduriama: „[Didžiojo sprogimo] teorija, rodos, pasitvirtino.“
Tačiau Penzijo ir Vilsono atradimas kai kuriems tyrinėtojams uždavė mįslę: jei didžiojo sprogimo modelis teisingas, kodėl neaptikta spinduliavimo anomalijų? Juk visata turėjo būti vietomis vėsesnė ir tankesnė, — antraip nebūtų jungusis materija ir nebūtų susiformavusios galaktikos. Tačiau eksperimentai, kuriuos Penzijas ir Vilsonas atliko žemėje, nerodė jokių anomalijų.
Taigi 1989-ųjų lapkritį Jungtinių Valstijų Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdyba išvedė į orbitą Kosminio fono zondą (COBE). Jo atradimai stulbinantys. Profesorius Blokas kalba: „Diferencinis mikrobangų radiometras, įtaisytas zonde COBE, užfiksavo raibulius — kosmoso fliuktuaciją, kuri prieš milijardus metų suformavo galaktikas.“
Įrodymų potekstė
Ką mums byloja faktas, kad visata turėjo pradžią? Robertas Jastrovas pasakė: „Tai galima vadinti didžiuoju sprogimu, bet nesuklysite pavadinę kūrimo momentu.“ Penzijas, vienas iš visatos foninio spinduliavimo atradėjų, pareiškė: „Astronomija atskleidžia mums nuostabią tiesą: visata susikūrė iš nieko.“ COBE projekto vadovas Džordžas Smutas pažymėjo: „Mūsų rankose — įrodymai, kad visata gimė.“
Jei visata turėjo pradžią, argi ne protinga manyti, kad esama ir jos Pradininko, arba Kūrėjo? Daugelis pritaria tokiai nuomonei. Apie COBE atradimus Smutas sakė: „Tai lyg žvilgsnis į Dievą.“
Žinoma, milijonams žmonių nereikėjo nė mokslinių įrodymų, surinktų per pastaruosius dešimtmečius, — jie ir taip įtikėjo pirmaisiais Biblijos žodžiais: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1:1).
Tačiau ne visi nori pripažinti paprastą Biblijos teiginį. „Daugeliui mokslininkų nepatiko mintis, kad visata turėjo pradžią — kūrimo momentą“, — sako fizikas Stivenas Hokingas. Juos „atbaidė nemokslinė teorijos potekstė, — rašo Maiklas Dž. Bihis, — ir jie stengėsi rasti alternatyvų“.
Štai klausimas: ar visata atsirado savaime, nei iš šio, nei iš to, ar buvo sukurta protingo Kūrėjo? Kitame straipsnyje išdėstomi akivaizdūs faktai.
[Iliustracijos 4, 5 puslapiuose]
Maunt Vilsono teleskopas padėjo įrodyti, kad visata turėjo pradžią
[Šaltinio nuoroda]
The Observatories of the Carnegie Institution of Washington