Jei tau tenka kęsti menkinimus, visada žinok, kad tave myli ir labai vertina Jehova. Jei tavo „dvasia palūžusi“, prisimink, kad dangiškasis Tėvas matė gera tavyje ir patraukė prie savęs (Jn 6:44). Jis visad pasirengęs padėti, nes esi jam brangus. Panašiai apie tave galvoja ir Jėzus. Gyvendamas žemėje jis matė daugelį pažeminimą kenčiančių žmonių ir su jais elgėsi atjaučiamai (Mt 9:​9–12). Kai viena sunkios ligos išvarginta moteris tikėdamasi pagyti palietė Jėzaus drabužį, jis nuramino ją ir pagyrė už tikėjimą (Mk 5:​25–34). Jėzus buvo visai kaip jo Tėvas (Jn 14:9). Tad gali nė neabejoti: Jehova tave brangina ir vertina tavo gerąsias savybes. Jis mato, kaip jį myli ir koks tvirtas tavo tikėjimas. w24.10 7 ¶4–5

Karaliui Dovydui ne kartą teko lieti ašaras. Jis kentė ne tik priešininkų neapykantą, bet ir buvo artimų žmonių išduotas (1 Sam 19:​10, 11; 2 Sam 15:​10–14, 30). Vienu metu rašė: „Esu išvargęs nuo dejonių ir kiaurą naktį ašaromis laistau savo lovą, tvindau savo guolį“ (Ps 6:6). Tačiau jokios negandos neprivertė Dovydo suabejoti Jehovos meile. „Mano verksmą Jehova išgirs“, – neabejojo jis (Ps 6:8). O dienos citata parinktoje eilutėje Dovydas sako, kad dangiškasis Tėvas tarsi surenka visas jo ašaras į odinę ir surašo knygoje. Jis visiškai tikras, kad Jehova mato jo skausmą ir žino, ką jam tenka iškęsti. w24.12 22 ¶11–12

Turime ne tik tapti dvasingais žmonėmis, bet tokie ir išlikti. Svarbu saugotis pernelyg didelio pasitikėjimo savimi (1 Kor 10:12). Apaštalas Paulius skatina nuolatos save tikrinti – ar ir toliau darome dvasinę pažangą. Laiške kolosiečiams Paulius irgi pabrėžia būtinybę saugoti savo dvasingumą. Tie krikščionys nebuvo naujokai tiesoje, bet apaštalas vis tiek juos įspėjo nesusivilioti pasaulio filosofijomis ir galvosena (Kol 2:​6–10). Paulius užsiminė apie brolį Epafrą, tikriausiai gerai juos pažinojusį. Perdavęs nuo Epafro sveikinimus apaštalas rašė: „Jis visuomet karštai už jus meldžiasi, kad išliktumėte subrendę“ (Kol 4:12). Taigi tiek Paulius, tiek Epafras suvokė, kad dvasinei brandai išsaugoti reikia asmeninių pastangų ir Dievo pagalbos. Jie troško, kad kolosiečiai liktų tvirti per visus mėginimus. w24.04 6 ¶16–17