KOTOB 10
Katapatan Pasal do Moloikat
1. Nokuro tu minsingilo pasal do moloikat?
MANU i Yohuwah dati’d mongilo kokomoi’d sampaganakan Dau. Moloikat nopo nga ponokosampaganakan do Kinorohingan. Nunu wonsoiyon do moloikat? Poingkuro iyolo’d monguhup do tulun di pogulu po? Om milo toi iyolo’d monguhup dati’d baino?—Intangai Sinuratan id Tohuri 8.
2. Hombo tadon do moloikat? Piro ginumu do moloikat do nowonsoi?
2 Mositi mongilo toko’d hombo tadon do moloikat. Minomisunud o Kolosi 1:16 dot soira’d nowonsoi di Yohuwah i Yesus, “koinsanai do nunu nopo do hilo’d surga om hiti’d pomogunan” nowonsoi ngai. Iti kohompit o moloikat. Piro ginumu diyolo’d nowonsoi? Nokoboros o Baibol dot haro rinotusan riong o moloikat.—Sinding 103:20; Pinointalang 5:11.
3. Nunu pinosunud buuk do Ayub 38:4-7 dati kokomoi do moloikat?
3 Minonuduk nogi o Baibol dati dot winonsoi di Yohuwah o moloikat pogulu id minomonsoi Yau pomogunan. Poingkuro topurimanan diyolo soira nokokito’d pomogunan? Buuk do Ayub minomisunud dati dot oondos tomod iyolo. Iyolo nopo nga iso sampaganakan dit sumamba’d Yohuwah.—Ayub 38:4-7.
MONGUHUP O MOLOIKAT DO TULUN DO KINOROHINGAN
4. Poingkuro toko’d koilo dot orohian o moloikat do tulun?
4 Kikorohian kasai o moloikat do tongoulun om hontolon di Yohuwah montok pomogunan. (Boros dot Aralom 8:30, 31; 1 Pitrus 1:11, 12) Tantu no’d olunggui yolo soira suminaap i Adam om i Hawa. Baino lobi po kaagu kolungguiyan diyolo soira kokito yolo’d ogumu tulun dot a mumboyo’d Yohuwah. Nga otood kopio ilo moloikat, soira rumologo o sosongulun om gumuli kumaa’d Kinorohingan. (Lukas 15:10) Orohian kopio ilo moloikat dot tulun do sumamba’d Kinorohingan. Momoguno i Yohuwah do moloikat do monguhup om mongintirung do tumatanud Dau do hiti’d tana. (Ibrani 1:7, 14) Kaino intangai toko piipiro suntu diti.
5. Poingkuro’d minonguhup o moloikat do tumatanud do Kinorohingan di gulu po?
5 Pinaatod di Yohuwah duo o moloikat do monguhup di Lut om sampaganakan dau do mogidu mantad korumbakan dit kakadaian do Sodom om Gumura. (Kinawansayan 19:15, 16) Rinotusan o toun nakatalib, pinataam i ponubuat Daniol do hiri’d luang do singa, nga a yau norualan tu sinuhu do Kinorohingan “i moloikat dau do minongoi polantom do kabang di singa.” (Daniol 6:23) Om soira id pomogiilan i Pitrus, pinaatod di Yohuwah o moloikat dot papalabus dau. (Winonsoi 12:6-11) Minonguhup nogi o moloikat di Yesus soira di hiti po yau pomogunan. Sobaagi’d suntu, soira’d binotisan yau, “rikot no o piro-piro o moloikat do minongoi ponguhup di Yesus.” (Markus 1:13) Dit a po pinatai i Yesus, iso moloikat minongoi “popokoris dau.”—Lukas 22:43.
6. (a) Poingkuro toko’d koilo dot monguhup i moloikat do tumatanud do Kinorohingan do baino? (b) Nunu poguhatan do simbaron toko’d baino?
6 Baino, a no mintalang o moloikat do tulun. Nga kakal po’d momoguno o Kinorohingan do moloikat do monguhup do tumatanud Dau. Ka’d Baibol: “Tamangan id moloikat do TUHAN o koinsanai do tulun di mumboyo’d TUHAN, om poiduwon dau iyolo do mantad id koligagaanan.” (Sinding 34:7) Nokuro tu manu toko’d pongintirungan? Sabap haro pisangod toko dit kikuasa kopio i milo’d pokoruol dati. Isai yolo? Hombo tadon diyolo? Poingkuro yolo’d pokoruol dati? Moi dot monimbar do poguhatan dilo, kaino intangai toko nunu naantakan di katataalib do kinawansaiyan di Adam om i Hawa.
SANGOD TOKO DIT A OKITO
7. Nunu nowonsoi do tulun sabap tudut do Rogon?
7 Nokopinsingilo toko id Kotob 3 dot suminaap iso moloikat do Kinorohingan om manu yau’d momorinta do suai. Roitan do Baibol yau’d Rogon. (Pinointalang 12:9) Manu nogi i Rogon dot i suai-suai nga sumaap do Kinorohingan. Kaanu yau’d mongudut di Hawa om mantad dii minongudut yau koinsanai tulun. Nga piipiro tulun miagal ko i Habil, Hinok, om i Nuu, tuminumboyo kasai di Yohuwah.—Ibrani 11:4, 5, 7.
8. (a) Poingkuro piipiro moloikat suminiliu rusod dit araat? (b) Nunu winonsoi di rusod dit araat do moi’d atampasi mantad di Luyud?
8 Id maso di Nuu, piipiro moloikat suminaap om minogidu iyolo mantad kinoiyonon diyolo hilo’d surga do masi sobaagi’d tulun hiti’d tana. Nokuro? Minomisunud o Baibol dati dot orohian iyolo’d manansawo. (Basao Kinawansayan 6:2.) Nga iti nopo nga kasala kopio montok moloikat. (Yudas 6) Miagal do tongomoloikat dit taraat, kogumuan do tulun id maso dilo suminiliu’d tulun dit araat om orongit. I pogi’d, maan di Yohuwah punsoo o tulun taraat maya luyud do sompomogunan. Nga tinampasi Dau i tumatanud Dau dit obintumboyo. (Kinawansayan 7:17, 23) Moi’d atampasi, guminuli kawagu i moloikat dit araat do hilo’d surga. Roitan do Baibol iyolo dot moloikat dit araat toi rusod dit araat. Minomili iyolo’d tumanud di Rogon do suminaap om nosiliu i Rogon do pomorinta diyolo.—Matius 9:34.
9. (a) Nunu naantakan di rusod dit araat soira guminuli iyolo hilo’d surga? (b) Nunu opinsingilaan toko’d sumusuhut?
9 Sabap suminaap iyolo, a nodi rinamit di Yohuwah i rusod dit araat do gumuli sobaagi’d sampaganakan Dau. (2 Pitrus 2:4) A no milo i rusod dit araat do sumimban sobaagi’d tulun, nga kakal po iyolo do “monipu dot id pointongkop do pomogunan.” (Pinointalang 12:9; 1 Yohanis 5:19) Kaino minsingilo toko’d poingkuro iyolo’d milo do mongudut toi mamalid do kogumuan tulun.—Basao 2 Korintus 2:11.
POINGKURO’D MONGUDUT I RUSOD DIT ARAAT DO TULUN
10. Poingkuro i rusod dit araat mongudut do tulun?
10 Mongudut i rusod dit araat do tulun maya’d ogumu ralan. Soira rumomut o tulun do rusod dit araat, wonsoiyon diyolo iti sondiri toi maya’d sosongulun, miagal ko i bobolian toi i mogogontong. Rumomut miampai rusod taraat nopo nga roitan dot demonisme toi spiritisme. Nga minomisunud o Baibol dati dot mogidu mantad nunu nopo it haro piompitan miampai’d rusod dit araat. (Galatia 5:19-21) Nokuro? Miagal ko songulun magagasu it momoguno lawa do mamagakom do nintorusan, i rusod dit araat momoguno’d tudut do mamalawa om monguasa do tulun.—Intangai Sinuratan id Tohuri 26.
11. Nunu o mogogontong, om nokuro tu mositi’d minsodu toko dau?
11 Iso mantad do tudut diyolo nopo nga roitan dot mogogontong. Iti nopo nga momoguno kuasa taraat dit a okito do mumbal do mongilo maso’d abantalan toi ko it a po noilaan. Piipiro tulun mumbal doti do momoguno diti maya’d mogintong do rombituon, mogihum pongintutunan, toi mambasa’d puralan palad do sosongulun. Ogumu tulun do momusorou dot iti nopo nga a i koligogon, nga nakasala iyolo. Koligogon kopio iti. Sobaagi’d suntu, popokito o Baibol dot misompuru do kumaraja i rusod dit araat om i bobolian. Id Winonsoi 16:16-18, kabasa toko pasal “rusod dot araat” dit kaanu monguhup do songulun tondu “do popoboros dit osiliu dot id dosunsudan.” Soira’d pinoidu di Paulus i rusod dit araat, natagakan dii do kuasa i tondu do poposunud pasal dit osiliu dot id abantalan.
12. (a) Nokuro tu koligogon do mumbal do rumomut miampai’d tulun di napatai? (b) Nokuro tu a monongkihompit o tumatanud do Kinorohingan do tadat dit haro piompitan do rusod dit araat?
12 Minomoguno i rusod dit araat suai tudut do mamalawa’d tulun. Mumbal iyolo’d popotumboyo dati dot kaanu monongkiboros do tulun di napatai om i tulun di napatai nga kakal po’d poimpasi id suai kinoiyonon om kaanu rumomut toi poporuol dati. Sobaagi’d suntu, sosongulun dit napataiyan do tambalut toi tobpinai moi doti ruba do sosongulun, miagal ko bobolian dit mangakun kaanu’d monongkiboros di tulun do napatai. Momisunud doti i bobolian do sosongulun do hal dit kagayat ginawo pasal do tambalut toi tobpinai dit napatai om koomit nogi yau’d rolou di napatai. (1 Somuil 28:3-19) Ogumu tadat do pamalabangan pointanud nogi do kotumbayaan dot kakal po’d poimpasi i tulun do napatai id hombo-hombo nopo. Iti kohompit doti mamaramai’d tadau pamalabangan, kinouliton tadau do pamalabangan, porsombahan montok do nangapatai toi madtamong rata do tulun napatai. Soira’d a monongkihompit o tulun Kristian do tadat diti, togodon, unsosongion, om a podulion iyolo do sampaganakan toi tulun kampung. Nga koilo i o tulun Kristian dot a no poimpasi i tulun do napatai id hombo-hombo nopo. A no kaanu rumomut diyolo om a iyolo kaanu’d poporuol dati. (Sinding 115:17) Antaan-taan no kopio. Kada no kopio umbal do rumomut miampai’d tulun dit napatai toi rusod dit araat om monongkihompit do tadat dit haro piompitan do rusod dit araat.—Basao Ponugutan 18:10, 11; Yosaya 8:19.
13. Nunu o aanu’d wonsoiyon do tulun dit nokoumbal do moddosi do rusod dit araat?
13 Okon nopo ko mongudut i rusod dit araat do tulun nga monompurolosi nogi diyolo. Baino, otogod kopio i Rogon om i tumatanud dau sabap noilaan diyolo “dot a no alaid o maso” diyolo pogulu id iduon do Kinorohingan iyolo mantad pomogunan. (Pinointalang 12:12, 17) Rinibuan o tulun nokoumbal do moddosi do rusod dit araat, nga baino, amu nodi. Poingkuro iyolo nokoidu mantad kopoddosian do rusod dit araat?
SUMAAP OM KOIDU MANTAD RUSOD DIT ARAAT
14. Miagal tulun Kristian id tabad koiso, poingkuro toko’d koidu mantad rusod dit araat?
14 Momisunud o Baibol dati dot poingkuro’d sumaap do rusod dit araat om poingkuro’d koidu mantad diyolo. Sobaagi’d suntu, it a po nokopinsingilo do katapatan, piipiro tulun id kakadaian do Iposus monongkiromut miampai’d rusod dit araat. Poingkuro iyolo’d nokoidu? Ka’d Baibol: “Ogumu nogi o tulun di bobolian do minonimung di buuk diyolo om tutudai nogiddi do hiri’d toguang di tulun dot ogumu.” (Winonsoi 19:19) Sabap manu yolo’d sumiliu’d Kristian, tinutudan diyolo o koinsanai buuk di kisuang toilaan di don rogon. Apatut do wonsoiyon miagal dii do baino. Koinsanai tulun dit manu’d kumaraja montok di Yohuwah mositi’d momunso’d nunu nopo it poingampai’d rusod dit araat. Iti kaampai no buuk, majala, horoskop, filem, loyuk, pomoinan, om gambar di kisuang toilaan di don rogon, rusod dit araat, toi it haro kuasa taraat dit a okito, kokitanan miagal ko papasanang toi a pokoruol. Iti kaampai nogi nunu nopo it gunaon do tulun do mongintirung diyolo mantad dit tangaraat.—1 Korintus 10:21.
15. Nunu po apatut do wonsoiyon toko moi do sumaap di Rogon om rusod dit araat?
15 Piipiro toun soira’d pinunsoo diyolo i buuk do kisuang toilaan di don Rogon hilo’d Iposus, minonurat i Paulus dot kakal po yolo’d “tumotos” om sumaap “di kuasa di rusod dit angaraat.” (Iposus 6:12) Oo, mulong piya’d notutudan no diyolo i buuk diyolo, nga kakal po’d poporuol diyolo i rusod dit araat. I pogi’d, nunu po apatut do wonsoiyon diyolo? Minomisunud i Paulus diyolo: “Pakayon kasai no i kotumbayaan dokoyu dot id TUHAN do monikid do maso do ponokokolid; om iri no i kotumbayaan dokoyu’ddi o milo do momisok di pana di kitapui, i mantad id di Yaraat.” (Iposus 6:16) Miagal ko kolid di mongintirung do soudor id pisangadan, kotumbayaan toko kaanu’d mongintirung dati. Nung haro kotumbayaan toko dit aralom dot kaanu i Yohuwah do mongintirung dati, kaanu toko nondo’d sumaap di Rogon om rusod dit araat.—Matius 17:20.
16. Poingkuro toko’d popokoris do kotumbayaan toko id di Yohuwah?
16 Poingkuro toko’d kaanu popokoris do kotumbayaan kumaa’d Yohuwah? Mositi mambasa’d Baibol do monikid tadau om minsingilo do lumansan kumaa Dau dot mongintirung dati. Nung okoris o kotumbayaan toko di Yohuwah, a nondo i Rogon om i rusod dit araat kaanu do pokoruol dati.—1 Yohanis 5:5.
17. Nunu po kaagu it milo’d mongintirung dati mantad rusod dit araat?
17 Nunu po kaagu wonsoiyon do tulun Kristian id Iposus? Poimpasi yolo id kakadaian dit noponu’d kotumbayaan kumaa’d rusod dit araat. I pogi’d sinunudan di Paulus iyolo: “Sumambayang kasai kou no do pointikid-tikid do maso.” (Iposus 6:18) Apatut do mokianu iyolo’d pongintirungan di Yohuwah id pointikid-tikid do maso. Poingkuro toko yati? Yati nga poimpasi id pomogunan dit noponu’d kotumbayaan kumaa’d rusod dit araat. I pogi, yati nga apatut mokianu’d pongintirungan di Yohuwah, om momoguno’d ngaran Dau soira sumambayang toko. (Basao Boros dot Aralom 18:10.) Nung tumilombus toko’d mokianu’d Yohuwah do popoidu dati mantad di Rogon, tantu no’d simbaron Dau o sambayang toko.—Sinding 145:19; Matius 6:13.
18, 19. (a) Poingkuro toko’d kamanang do sumaap do Rogon om rusod dit araat? (b) Nunu poguhatan dit osimbar id kotob do sumusuhut?
18 Nung iduon toko nunu nopo it kaampai do demonisme id koposion toko om lumansan kumaa’d Yohuwah do mongintirung dati, kaanu toko’d sumaap di Rogon om di rusod dit araat. A tagal do moddosi diyolo. (Basao Yakub 4:7, 8.) I Yohuwah no i kikuasa kopio mantad ko i rusod dit araat. Hinukuman Dau iyolo id maso di Nuu, om punsoon nondo Dau iyolo id maso’d abantalan. (Yudas 6) Soroho no, okon ko songulun toko no do sumaap diyolo. Momoguno i Yohuwah do moloikat Dau’d mongintirung dati. (2 Raja 6:15-17) Otumbayaan toko kopio dot maya’d ponguhupan di Yohuwah, kamanang toko do sumaap do Rogon om rusod dit araat.—1 Pitrus 5:6, 7; 2 Pitrus 2:9.
19 Nga nung minomonsoi i Rogon om i rusod dit araat do ogumu koinggoritan, nokuro tu a po’d Kinorohingan pinunso iyolo? Osimbar o poguhatan diti id kotob do sumusuhut.