Jono

8 Jėzus nuėjo į Alyvų kalną. 2 Dienai išaušus jis vėl pasirodė šventykloje. Visi žmonės rinkosi prie jo, ir jis atsisėdęs juos mokė. 3 Tada Raštų žinovai ir fariziejai atvedė moterį, sugautą svetimaujant, ir pastatę viduryje 4 tarė jam: „Mokytojau, šita moteris buvo sugauta besvetimaujanti. 5 Mozė Įstatyme mums nurodė užmėtyti tokias akmenimis. O ką tu pasakysi?“ 6 Jie taip kalbėjo norėdami jį išmėginti, kad turėtų kuo apkaltinti. O Jėzus pasilenkė ir pradėjo rašyti pirštu ant žemės. 7 Jiems nepaliaujant klausinėti, jis atsitiesė ir tarė jiems: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas meta į ją akmenį.“ 8 Ir pasilenkęs toliau rašė ant žemės. 9 Tie, kurie tai girdėjo, ėmė vienas po kito skirstytis, pradedant vyresniaisiais. Liko vienas Jėzus ir ta viduryje stovinti moteris. 10 Jėzus atsitiesė ir tarė jai: „Moterie, kur jie? Nė vienas tavęs nepasmerkė?“ 11 Ši atsakė: „Nė vienas, gerbiamasis.“ Jėzus tarė: „Ir aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenuodėmiauk.“

12 Jėzus vėl jiems kalbėjo: „Aš esu pasaulio šviesa. Kas seka manimi, tikrai nevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą.“ 13 Tada fariziejai jam pasakė: „Tu liudiji pats apie save — tavo liudijimas netikras.“ 14 Jėzus jiems atsakė: „Net jei ir apie save liudiju, mano liudijimas tikras, nes aš žinau, iš kur atėjau ir kur einu. O jūs nežinote, iš kur aš atėjau ir kur einu. 15 Jūs teisiate pagal kūną, o aš nė vieno neteisiù. 16 Jei aš ir teisiù, mano teismas teisingas, nes aš nesu vienas, — mane siuntęs Tėvas yra su manimi. 17 Ir jūsų pačių Įstatyme parašyta, kad dviejų žmonių liudijimas yra tikras. 18 Apie save liudiju aš pats ir apie mane liudija mane siuntęs Tėvas.“ 19 Tada jie paklausė: „Kur yra tas tavo Tėvas?“ Jėzus atsakė: „Jūs nepažįstate nei manęs, nei mano Tėvo. Jei pažinotumėte mane, pažinotumėte ir mano Tėvą.“ 20 Tuos žodžius jis kalbėjo mokydamas šventyklos iždinėje. Tačiau niekas jo nesuėmė, mat jo valanda dar nebuvo atėjusi.

21 Jis vėl jiems sakė: „Aš išeinu, o jūs manęs ieškosite, ir vis tiek mirsite su savo nuodėme. Kur aš einu, jūs negalite nueiti.“ 22 Dėl to žydai ėmė kalbėti: „Bene jis nusižudys, kad sako: ‘Kur aš einu, jūs negalite nueiti’?“ 23 Jis jiems kalbėjo: „Jūs esate iš žemai, o aš — iš aukštai. Jūs — iš šio pasaulio, o aš nesu iš šio pasaulio. 24 Todėl jums ir pasakiau, kad mirsite savo nuodėmėse. Jei netikėsite, kad aš esu tas, kas sakau, mirsite savo nuodėmėse.“ 25 Tie paklausė: „Kas tu esi?“ Jėzus jiems atsakė: „Kodėl išvis su jumis kalbu? 26 Daug ką turiu kalbėti apie jus ir daug teisti, bet tiesakalbis yra mano siuntėjas, ir ką iš jo girdėjau, tą pasauliui kalbu.“ 27 Jie nesuprato, kad jis kalbėjo jiems apie Tėvą. 28 Jėzus tarė: „Kai būsite Žmogaus Sūnų iškėlę, tada suprasite, kad aš esu tas, kas sakau, ir kad nedarau nieko iš savęs, bet kalbu tai, ko mane Tėvas išmokė. 29 Mano siuntėjas yra su manimi. Jis nepaliko manęs vieno, nes visada darau, kas jam patinka.“ 30 Jam tai kalbant, daugelis jį įtikėjo.

31 Jėzus kalbėjo įtikėjusiems jį žydams: „Jei laikotės mano žodžio, iš tikro esate mano mokiniai; 32 jūs pažinsite tiesą ir tiesa jus išlaisvins.“ 33 Žydai atsiliepė: „Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaip tad sakai: ‘Jūs tapsite laisvi’?“ 34 Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų jums sakau: kiekvienas darantis nuodėmę yra nuodėmės vergas. 35 O vergas nepasilieka namuose amžinai — amžinai pasilieka sūnus. 36 Tad jeigu Sūnus jus išlaisvins, būsite iš tikro laisvi. 37 Žinau, kad esate Abraomo palikuonys. Tačiau jūs norite mane nužudyti, nes mano žodžiui neatsiranda jumyse vietos. 38 Kalbu tai, ką mačiau būdamas pas Tėvą, o jūs darote, ką girdėjote iš savojo tėvo.“ 39 Jie atsakė jam: „Mūsų tėvas Abraomas.“ Jėzus jiems tarė: „Jei esate Abraomo vaikai, darykite Abraomo darbus. 40 O jūs dabar norite nužudyti mane — žmogų, kuris pasakė jums tiesą, pats ją girdėjęs iš Dievo. Abraomas taip nedarė. 41 Jūs darote savojo tėvo darbus.“ Tie jam atkirto: „Mes nesame nesantuokiniai vaikai* ir turime vieną Tėvą — Dievą.“

42 Jėzus tarė jiems: „Jei Dievas būtų jūsų Tėvas, mylėtumėte mane, nes aš iš Dievo atėjau ir esu čia. Ne savo valia esu atėjęs, bet jis mane siuntė. 43 Kodėl nesuprantate, ką kalbu? Todėl, kad negalite mano žodžio klausytis. 44 Jūs esate iš savo tėvo Velnio ir norite tenkinti savo tėvo įgeidžius. Anas nuo pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes tiesos jame nėra. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas. 45 O aš kalbu tiesą, todėl manimi netikite. 46 Kas iš jūsų įrodys mane nusidėjus? Jeigu kalbu tiesą, kodėl jūs manimi netikite? 47 Kas iš Dievo, tas Dievo žodžių klauso. Jūs neklausote todėl, kad nesate iš Dievo.“

48 Žydai jam atsakė: „Argi mes ne teisūs sakydami, kad tu samarietis ir demono apsėstas?“ 49 Jėzus atsakė: „Aš nesu demono apsėstas, — aš gerbiu savo Tėvą, o jūs mane niekinate. 50 Aš neieškau sau šlovės; yra Tas, kuris ieško ir sprendžia. 51 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikosi mano žodžio, neregės mirties per amžius.“ 52 Žydai jam pasakė: „Dabar mes žinome, kad esi demono apsėstas. Mirė ir Abraomas, ir pranašai, o tu sakai: ‘Kas laikosi mano žodžio, neragaus mirties per amžius.’ 53 Bene tu didesnis už mūsų mirusį tėvą Abraomą? Pranašai irgi mirė. Kuo tu dediesi?“ 54 Jėzus atsakė: „Jeigu aš pats save šlovinčiau, mano šlovė nieko nereikštų. Mane šlovina mano Tėvas, kurį sakote esant jūsų Dievą. 55 Tačiau jūs jo nepažįstate. O aš jį pažįstu. Jei sakyčiau, kad jo nepažįstu, būčiau melagis kaip jūs. Bet aš jį pažįstu ir jo žodžio laikausi. 56 Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo galėsiąs regėti manąją dieną. Jis išvydo ją ir džiaugėsi.“ 57 Žydai jam pasakė: „Dar neturi nė penkiasdešimt metų, o matei Abraomą?“ 58 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų jums sakau: dar prieš atsirandant Abraomui aš jau buvau.“ 59 Tada jie griebėsi akmenų norėdami jį užmėtyti. Tačiau Jėzus pasislėpė ir išėjo iš šventyklos.