Ketvirtadienis, rugpjūčio 6 d.
Įsakymas, kurį šiandien skelbiu, nėra tau per sunkus ar nepasiekiamas (Įst 30:11).
Subūręs izraelitus į tautą, Jehova sudarė su jais sandorą. Pažadėjo už klusnumą jo įstatymams žmones saugoti ir dosniai laiminti. Sykiu Dievas perspėjo, kad už maištavimą ir netikrų dievų garbinimą laukia atpildas: žmonės neteks jo malonės ir turės kentėti. Tiesa, atgauti Jehovos palankumą nuklydusiems buvo įmanoma. Kaip? Jis paaiškino: „Kai grįši prie savo Dievo Jehovos ir [...] imsi klausyti jo balso [...], tada tavo Dievas Jehova [...] pasigailės tavęs“ (Įst 30:1–3, 17–20). Kitaip tariant, žmonės turėjo atgailauti. Tik tada galėjo vėl tikėtis Jehovos artumo ir palaimos. Labai gaila, bet išrinktoji tauta savo Dievo dažnai neklausė. Taip užsitraukė rūstų Jehovos atpildą. Tačiau ir tada Dievas savo tautos neišsižadėjo. Vis siuntė pranašus ir ragino žmones atgailauti ir pas jį sugrįžti (2 Kar 17:13, 14). w24.08 9 ¶4–5
Penktadienis, rugpjūčio 7 d.
Prasidėjo smarkus Jeruzalės bendruomenės persekiojimas (Apd 8:1).
Krikščionims Jeruzalėje ir Judėjoje po Jėzaus mirties buvo labai nelengva. Vos bendruomenė susikūrė, ją iškart užklupo nuožmūs persekiojimai. Dar po kokių 20 metų teko kęsti ekonominius vargus, nes krašte buvo kilęs didžiulis badas (Apd 11:27–30). Ir laukė dar sunkesni laikai. Bet štai 61 m. e. m., bėdoms kiek atlėgus, apaštalas Paulius parašė Judėjos bendratikiams laišką, kaip vėliau paaiškėjo – pačiu laiku. Anuomet stojęs ramesnis laikotarpis turėjo netrukus baigtis. Tad Pauliaus praktiški patarimai turėjo padėti bendratikiams būsimus suspaudimus ištverti. w24.09 8 ¶1–2
Šeštadienis, rugpjūčio 8 d.
Jie [...] buvo man didelė paguoda (Kol 4:11).
Kai patiriame sunkumų, tikėjimo bičiuliai mums yra „didelė paguoda“. Jų parama – tikras Jehovos meilės įrodymas. Broliai ir sesės mus palaiko būdami šalia, išklausydami ir atjausdami. Jie stiprina mintimis iš Biblijos arba drauge su mumis pasimeldžia (Rom 15:4). O kartais net padeda išsaugoti dvasinę pusiausvyrą primindami, ką tuo ar kitu klausimu mano Jehova. Ir, aišku, slogią nuotaiką labai praskaidrina jų praktinė pagalba, tarkim kvietimas papietauti. Taip pat nesidrovėkime prašyti paramos (Pat 17:17). Bendratikiai galbūt nežino, kad nekaip jaučiamės ar ko nors stokojame (Pat 14:10). Išsikalbėk apie tai geram draugui. Nebijok pasakyti, kokios pagalbos reikia. Vyresnieji irgi pasirengę išklausyti, tad nedvejodamas kreipkis į tuos, kuriems nesidrovi atsiverti. Sesei daug paguodos gali suteikti pokalbis su brandžia krikščione. w24.10 10 ¶15–16