Nepakanka vaikui tik pasakyti, kas yra gera ir kas bloga. Su juo vertėtų pasamprotauti, pavyzdžiui, tokiais klausimais: „Kodėl kai kurie iš pirmo žvilgsnio smagūs dalykai Biblijoje draudžiami? Kas mane įtikina, kad laikytis Biblijos normų visada naudinga?“ (Iz 48:17, 18). Jeigu vaikas išreiškia norą krikštytis, padėk jam suvokti, kad tai labai atsakingas žingsnis. Pasistenk išsiaiškinti, ar jis supranta, kokios yra krikščionio pareigos, ar yra pasiruošęs jas prisiimti, ar žino, ką gera krikštas suteikia, ar numano, kokių sunkumų po krikšto gali rastis. Paklausk, kodėl, jo manymu, tuos sunkumus verta pakelti (Mk 10:29, 30). Visus tuos dalykus privalu apsvarstyti dar prieš krikštą. Padėk savo vaikui juos suvokti, tada jis, galimas dalykas, dar tvirčiau įsitikins, kad jei laikysis Dievo Žodžio, viskas visada išeis tik į gera. w17.12 21 ¶14–15

Daugelį mūsų brangių brolių ir sesių vargina sunkios ligos. Kiti turi rūpintis pagyvenusiais artimaisiais, nors, galimas dalykas, ir patys jau nebe pirmos jaunystės. Dar kitiems reikia sunkiai dirbti, ir ne tam, kad įsigytų ką nors prabangaus, o kad sudurtų galą su galu ir pasirūpintų būtiniausiais namiškių poreikiais. Kai kuriems tenka grumtis net ne su vienu, bet su keliais tokiais sunkumais iškart. Jeigu Jehovai rūpi negyvoji visata, jis tikrai rūpinasi tavimi. Juk tu su atsidavimu jam tarnauji, ir ne dėl to, kad privalai ar esi taip užprogramuotas, o dėl to, kad jį myli (Ps 19:1, 3, 14). Dangiškasis Tėvas puikiai tave pažįsta. Pasak Biblijos, jis net visus tavo galvos plaukus yra suskaičiavęs (Mt 10:30). Psalmininkas giedojo: „Jehova žino, ką doriems žmonėms tenka patirti“ (Ps 37:18). Neabejok, kad Dievas mato, kas tave slegia, ir duos tau jėgų sunkumus ištverti. w18.01 7 ¶1; 8 ¶4

Dėl šio įspūdingo stebuklo „daugelis įtikėjo Viešpatį“. Tie nauji tikintieji, liudydami kitiems apie Jėzų, galėjo pasakoti ir apie Jehovos galią grąžinti mirusius į gyvenimą (Apd 9:36–42). O štai kas įvyko kiek vėliau. Sykį, lankydamasis Troadėje (dabartinė šiaurės vakarų Turkija), apaštalas Paulius viename aukštutiniame kambaryje susitiko su bendratikiais. Savo kalbą jis užtęsė iki vidurnakčio. Vienas jaunuolis, vardu Eutichas, sėdėdamas ant palangės užmigo ir iškrito iš trečio aukšto. Galimas dalykas, pirmasis prie vaikino atskubėjo Lukas. Būdamas gydytojas, jis iškart suprato, kad Eutichas ne šiaip prarado sąmonę, o užsimušė. Paulius nulipo žemyn, apkabino jaunuolio kūną ir šis atgijo. Apaštalas tarė: „Jo siela yra jame.“ Kokie apstulbę buvo visi šio įvykio liudininkai! Matydami, kaip miręs žmogus prisikėlė, jie, be abejonės, buvo didžiai paguosti (Apd 20:7–12). w17.12 5 ¶10–11