Kaip sakoma Psalmyno 15:​2, Dievo draugai yra tie, „kas gyvena dorai, kas elgiasi teisiai“. Gali atrodyti, kad netobulam žmogui gyventi dorai neįmanoma. Tačiau Jehova ir nesitiki tobulumo. Jis tiesiog nori, kad stengtumės visada jo klausyti. Aišku, privalome pasiaukoti Dievui ir pasikrikštyti. Bet tai tik kelio pradžia. Kad būtume Dievo draugai, nepakanka pasikrikštyti ir lankyti krikščionių sueigas. Prisimink, bibliniais laikais ne visi, kas tapo Izraelio tautos nariais, pelnė jo prielankumą. Kai kuriuos Jehova įspėjo: „Nesilaikote tiesos ir teisingumo“ (Iz 48:1). Taigi, visiems izraelitams reikėjo gerai išmanyti Jehovos paskelbtus nuostatus ir jų paisyti. Panašiai ir šiandien. Privalome ir elgtis dorai ir teisiai. w24.06 9 ¶4; 10 ¶6

Iš ko akivaizdus Dievo dosnumas? Apžvelkime kelis pavyzdžius. Jehova rūpinasi mūsų materialinėmis reikmėmis. Gal ir negyvename prašmatniai, bet būtiniausių dalykų – maisto, drabužių ir pastogę – turime (Ps 4:8; Mt 6:​31–33; 1 Tim 6:​6–8). Ar Jehova visa tai teikia vien iš pareigos? Tikrai ne. Prisimink Jėzaus žodžius, užrašytus Mato 6:​25, 26. Jėzus atkreipė klausytojų dėmesį į paukštelius ir pasakė: „Jie nei sėja, nei pjauna, nei į svirnus neša, – jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina.“ Tada jis paklausė: „Argi jūs ne vertingesni už juos?“ Jeigu Dievas gyvūnais rūpinasi, tai galime neabejoti, kad nepaliks ir mūsų. Jis globoja savo šeimą tarsi tėvas vaikus (Ps 145:16; Mt 6:32). w24.09 26–27 ¶4–6

Patarnautojai yra krikštyti broliai, šventosios dvasios paskirti padėti vyresniesiems atlikti daugelį praktinių darbų. Tačiau svarbiausi jiems yra ne darbo įgūdžiai, o dvasinės savybės – meilė Jehovai ir klusnumas jo nustatytoms normoms. Taip pat jie myli tikėjimo brolius ir seseris (Mt 22:​37–39). Kaip krikštytas brolis gali siekti patarnautojo pareigų? Biblijoje rašoma, kokios savybės svarbios patarnautojams (1 Tim 3:​8–10, 12). Stenkis su jomis gerai susipažinti ir tas savybes ugdykis. Ne mažiau svarbūs ir motyvai – iš kokių paskatų dera šių garbingų pareigų siekti. w24.11 14–15 ¶4–5