Apaštalų darbai
24 Po penkių dienų atvyko vyriausiasis kunigas Ananijas su keletu vyresniųjų ir su advokatu, tokiu Tertulu. Jie padavė valdytojui prieš Paulių skundą. 2 Kai buvo pakviestas, Tertulas pradėjo kaltinamąją kalbą:
„Tavo dėka turime didžią ramybę, dėl tavo įžvalgos šioje tautoje vyksta pertvarkos, 3 ir mes, prakilnusis Feliksai, visada ir visur su didžiausiu dėkingumu tai pripažįstame. 4 Bet nenorėdamas tavęs daugiau gaišinti meldžiu, kad tu, būdamas maloningas, trumpai mūsų paklausytum. 5 Mes nustatėme, kad šis žmogus yra kenkėjas — kursto maištus tarp visų žydų visoje gyvenamoje žemėje ir yra nazariečių atskalos vadeiva. 6 Ir dar jis mėgino išniekinti šventyklą, todėl mes jį ir sučiupome. 7 —— * 8 Visa tai, kuo jį kaltiname, patikrinti galėsi pats jį apklausdamas.“
9 Prie šito puolimo prisidėjo ir žydai, tvirtindami, kad taip yra iš tikrųjų. 10 Valdytojas linktelėjimu parodė Pauliui, jog šis gali kalbėti, taigi Paulius prabilo:
„Puikiai žinodamas, kad tu jau daug metų esi šitos tautos teisėjas, mielai ginsiu savo bylą. 11 Tu gali patikrinti: praėjo ne daugiau kaip dvylika dienų nuo tada, kai atvykau į Jeruzalę pagarbinti. 12 Manęs nematė nei su kuo nors besiginčijančio šventykloje, nei kurstančio minią sinagogose ar kur nors mieste, 13 ir jie negali tau įrodyti dalykų, kuriais dabar mane kaltina. 14 Bet tavo akivaizdoje aš pripažįstu, kad einu dievatarnystę savo protėvių Dievui laikydamasis Kelio, jų vadinamo atskala, nes tikiu viskuo, kas nurodyta Įstatyme ir parašyta Pranašuose; 15 ir turiu Dievè viltį, kurią ir jie patys puoselėja, — kad bus tiek teisiųjų, tiek neteisiųjų prisikėlimas. 16 Visa tai darau stengdamasis visada išlaikyti nepriekaištingą sąžinę prieš Dievą ir prieš žmones. 17 Taigi po daugelio metų aš atkeliavau atiduoti gailestingumo dovanų savo tautai ir paaukoti aukų. 18 Man tvarkant tuos reikalus, jie mane rado šventykloje, jau atlikusį apsivalymo apeigas, ir aš ten buvau be minios ir neramumų nekėliau. Tik anie žydai iš Azijos, — 19 jie turėtų būti tavo akivaizdoje ir kaltinti, jei prieš mane ką turi. 20 Arba tegul šitie patys pasako, kuo nusižengusį mane rado, kai stovėjau prieš sinedrioną. 21 Nebent tuo vienu dalyku, kad tarp jų stovėdamas sušukau: ‘Šiandien jūsų akivaizdoje esu teisiamas dėl mirusiųjų prisikėlimo!’“
22 Feliksas, daugiau žinodamas apie Kelią, bylos svarstymą atidėjo ir pasakė: „Kai atvyks tribūnas Lisijas, tada ir nuspręsiu dėl jūsų reikalų.“ 23 Jis įsakė šimtininkui laikyti Paulių suimtą, bet suteikti lengvatų ir nedrausti nė vienam iš jo žmonių juo rūpintis.
24 Po kelių dienų Feliksas atėjo su savo žmona Druzila, kuri buvo žydė. Jis išsikvietė Paulių ir klausėsi jo kalbos apie tikėjimą Kristumi Jėzumi. 25 Bet šiam aiškinant apie teisumą, susivaldymą ir būsimąjį teismą Feliksas išsigando ir pasakė: „Gali dabar eiti. Kai turėsiu progą, vėl tave pasikviesiu.“ 26 Feliksas sykiu vylėsi, kad Paulius duos jam pinigų, todėl vis dažniau jį kviesdavosi ir su juo šnekėdavosi. 27 Praėjus dvejiems metams, Felikso įpėdiniu tapo Porcijus Festas; Feliksas paliko Paulių suimtą, mat norėjo pelnyti žydų palankumą.