Apaštalų darbai
5 O vienas vyras, vardu Ananijas, su savo žmona Sapfyra pardavęs sklypą, 2 dalį gautų pinigų nuslėpė, ir jo žmona apie tai žinojo. Kitą dalį jis atnešė ir padėjo apaštalams prie kojų. 3 Bet Petras pasakė: „Ananijau, kodėl buvai Šėtono sukurstytas pameluoti šventajai dvasiai ir nuslėpti dalį už sklypą gautų pinigų? 4 Argi ne tavo buvo tai, ką turėjai? O ir ką gavai pardavęs, argi nepriklausė tau? Kodėl savo širdyje sumanei tokį dalyką? Tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!“ 5 Išgirdęs tuos žodžius, Ananijas susmuko ir mirė. Visus, kurie apie tai išgirdo, apėmė didelė baimė. 6 Jaunesni vyrai pakilę susupo jį ir išnešę palaidojo.
7 O po kokių trijų valandų atėjo ir jo žmona; ji nežinojo, kas nutiko. 8 Petras jos paklausė: „Sakyk man, ar už tiek judu pardavėte sklypą?“ Ji atsakė: „Taip, už tiek.“ 9 Tada Petras jai tarė: „Kodėl judu susimokėte mėginti Jehovos dvasią? Štai jau prie durų žengia tie, kurie palaidojo tavo vyrą. Jie ir tave išneš.“ 10 Ši bemat krito jam prie kojų ir mirė. Anie jauni vyrai, įėję vidun ir radę ją negyvą, išnešė ir palaidojo šalia vyro. 11 Visą bendruomenę ir visus apie tai išgirdusius apėmė didelė baimė.
12 Apaštalų rankomis tarp žmonių buvo daroma daug ženklų ir stebuklų; jie visi sutartinai rinkdavosi Saliamono kolonadoje. 13 Iš kitų nė vienas nedrįso prie jų prisidėti, bet apskritai liaudis juos labai gyrė 14 ir tikinčių Viešpatį vis gausėjo — jų būrį papildė daugybė vyrų ir moterų. 15 Žmonės netgi išnešdavo į didžiąsias gatves ligonius ir guldydavo juos ant nedidelių gultų ir neštuvų, kad, Petrui einant pro šalį, bent jo šešėlis kristų ant kurio nors iš jų. 16 Į Jeruzalę ėjo ir daugybė aplinkinių miestų gyventojų gabendami sergančius ir netyrų dvasių varginamus, ir tie visi būdavo išgydomi.
17 O vyriausiasis kunigas ir visi, kurie buvo su juo, iš sadukiejų atšakos, apimti pavydo sujudo 18 ir suėmę apaštalus uždarė į viešąjį kalėjimą. 19 Bet naktį Jehovos angelas atidarė kalėjimo duris, išvedė juos ir pasakė: 20 „Eikite ir atsistoję šventykloje kalbėkite žmonėms visus šio gyvenimo žodžius.“ 21 Tai išgirdę, jie auštant nuėjo į šventyklą ir ėmė mokyti.
Tuo metu atėjo vyriausiasis kunigas su saviškiais. Jie sušaukė sinedrioną bei visą Izraelio sūnų vyresnybę ir pasiuntė į kalėjimą pareigūnus atvesti apaštalų. 22 Bet pareigūnai nuėję į kalėjimą jų nerado, tad grįžę pranešė: 23 „Kalėjimas buvo kuo saugiausiai užrakintas ir sargybiniai stovėjo prie durų, tačiau jas atidarę nieko viduje neradome.“ 24 Išgirdę šiuos žodžius, šventyklos sargybos viršininkas ir aukštieji kunigai suglumo ir svarstė, kas dabar bus. 25 Bet kažkoks žmogus atėjęs jiems pranešė: „Tie vyrai, kuriuos buvote uždarę kalėjime, stovi štai šventykloje ir moko žmones!“ 26 Tada sargybos viršininkas su savo pareigūnais nuėjo ten ir juos išsivedė, bet be prievartos, mat bijojo būti žmonių užmėtyti akmenimis.
27 Atvedę pastatė juos sinedriono salėje. Juos apklausdamas, vyriausiasis kunigas 28 tarė: „Mes jums liepte paliepėme nebemokyti tuo vardu, o jūs štai savo mokymu užtvindėte Jeruzalę ir norite užtraukti ant mūsų to žmogaus kraują!“ 29 Petras ir kiti apaštalai atsakė: „Privalu klausyti Dievo, o ne žmonių. 30 Mūsų protėvių Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudėte — pakabinote ant stulpo*. 31 Jį, didįjį Vedlį ir Gelbėtoją, Dievas išaukštino iki savo dešinės, kad suteiktų atgailą Izraeliui ir nuodėmių atleidimą. 32 Mes esame šių dalykų liudytojai, kaip ir šventoji dvasia, kurią Dievas davė jo klausantiems.“
33 Tai išgirdę, šie užsidegė pykčiu ir jau norėjo su jais susidoroti. 34 Bet tada atsistojo sinedrione vienas fariziejus, vardu Gamalielis, visų žmonių gerbiamas Įstatymo mokytojas. Jis paliepė apaštalus trumpam išvesti 35 ir prabilo: „Izraelio vyrai, gerai pagalvokite, ką ketinate daryti su šiais žmonėmis. 36 Antai prieš kurį laiką buvo iškilęs Teudas. Jis laikė save kažin kuo, ir prie jo prisidėjo kokie keturi šimtai vyrų. Bet kai buvo nužudytas, visi, kurie jo klaũsė, buvo išsklaidyti ir nieko jiems neišėjo. 37 Po jo, surašymo dienomis, iškilo Judas Galilėjietis ir patraukė liaudį paskui save. Tačiau jis irgi žuvo, ir visi, kurie jo klaũsė, buvo išblaškyti. 38 Todėl aš jums sakau: neprasidėkite su šitais žmonėmis, palikite juos; jeigu tas sumanymas ar tas darbas iš žmonių, jis žlugs, 39 bet jeigu iš Dievo, jūs nepajėgsite jų sužlugdyti. Žiūrėk, dar pasirodys, kad kovojate prieš patį Dievą.“ 40 Ir jie paklaũsė jo. Pasikvietė apaštalus, nuplakdino ir, įsakę nebekalbėti Jėzaus vardu, paleido.
41 O tie eidami iš sinedriono džiaugėsi, kad buvo palaikyti vertais patirti pažeminimą dėl jo vardo. 42 Ir kasdien šventykloje ir po namus jie nepaliaudami mokė ir skelbė gerąją naujieną apie Kristų — Jėzų.