Galatams
1 Paulius, apaštalas ne iš žmonių ir ne per žmogų, bet per Jėzų Kristų ir Dievą Tėvą, prikėlusį jį iš mirusiųjų, 2 ir visi su manimi esantys broliai — Galatijos bendruomenėms.
3 Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus. 4 Jis atidavė save už mūsų nuodėmes, kad išvaduotų mus iš dabartinės piktos santvarkos pagal valią mūsų Dievo ir Tėvo, 5 kuriam šlovė per amžių amžius. Amen.
6 Stebiuosi, kad nuo to, kuris pašaukė jus Kristaus malone, taip greitai persimetate prie kitokios gerosios naujienos. 7 Bet kitos nėra. Yra tik tie, kurie drumsčia jums ramybę ir gerąją naujieną apie Kristų nori iškreipti. 8 Tačiau net jeigu ir mes patys ar koks angelas iš dangaus paskelbtų jums kitokią gerąją naujieną, negu jums jau paskelbėme, tebūnie prakeiktas! 9 Kaip jau sakėme, dabar ir vėl sakau: jeigu kas nors jums skelbtų kitokią gerąją naujieną, negu esate priėmę, tebūnie prakeiktas!
10 Ar aš dabar mėginu įtikinti žmones, ar Dievą? Gal stengiuosi įtikti žmonėms? Jei tebesistengčiau įtikti žmonėms, nebūčiau Kristaus vergas. 11 Žinokite, broliai, kad mano paskelbta geroji naujiena nėra iš žmonių, 12 nes neperėmiau jos iš žmogaus ir nebuvau jos išmokytas, bet gavau Jėzaus Kristaus apreiškimu.
13 Jūs, be abejo, girdėjote apie mano ankstesnį elgesį, kai buvau judaizmo išpažinėjas, — kad aršiai persekiojau Dievo bendruomenę ir mėginau ją sunaikinti. 14 Judaizmo išpažinimu buvau pranokęs daugelį bendraamžių savo tautiečių, mat gerokai uoliau laikiausi savo tėvų tradicijų. 15 Bet kai Dievas, kuris atskyrė mane nuo motinos įsčių ir pašaukė iš savo malonės, panorėjo 16 apreikšti per mane savo Sūnų, kad skelbčiau gerąją naujieną apie jį tautoms, nenuskubėjau tartis su kūnu ir krauju 17 ir nepakilau į Jeruzalę pas tuos, kurie jau buvo apaštalai pirma manęs, bet išvykau į Arabiją, o paskui sugrįžau į Damaską.
18 Vėliau, po trejų metų, nuvykau į Jeruzalę susitikti su Kefu ir pasilikau pas jį penkiolika dienų. 19 Bet nemačiau kitų apaštalų, tik Jokūbą, Viešpaties brolį. 20 Apie tai, ką jums rašau, Dievo akivaizdoje štai pareiškiu: aš nemeluoju.
21 Paskui išvykau į Sirijos ir Kilikijos sritis. 22 O Kristaus bendruomenės, esančios Judėjoje, mano veido nebuvo mačiusios. 23 Jos tik buvo ne kartą girdėjusios: „Tas, kuris seniau mus persekiojo, dabar skelbia gerąją naujieną apie tikėjimą, kurį anksčiau mėgino sunaikinti.“ 24 Ir jos šlovino dėl manęs Dievą.