Titui

3 Vis primink jiems, kad būtų klusnūs, klausytų vadovybių, valdžių, kad būtų pasirengę kiekvienam geram darbui, 2 nieko neįžeidinėtų, būtų nevaidingi, supratingi*, visiems žmonėms rodytų visokeriopą romumą. 3 Juk ir mes kitados buvome neprotingi, neklusnūs, klaidinami, vergavome visokiems geismams ir malonumams, buvome apimti blogybės ir pavydo, bjaurūs, nekenčiantys vieni kitų.

4 O kai buvo parodytas mūsų Gelbėtojo, Dievo, maloningumas ir meilė žmonėms, 5 jis išgelbėjo mus ne dėl mūsų nuveiktų teisumo darbų, o dėl savo paties gailestingumo, gyvybę teikiančiu nuplovimu ir atnaujindamas šventąja dvasia, 6 kurios dosniai mums išliejo per Jėzų Kristų, mūsų Gelbėtoją, 7 kad, per jo* malonę pripažinti teisiais, taptume paveldėtojais pagal amžino gyvenimo viltį.

8 Tai patikimas žodis. Noriu, kad tu primygtinai aiškintum tuos dalykus, idant įtikėjusieji Dievą atsidėtų daryti gerus darbus. Visa tai gera ir naudinga žmonėms.

9 Venk kvailų ginčų, kilmės sąrašų, nesutarimų, vaidų dėl Įstatymo, — tai nenaudinga ir tuščia. 10 Su žmogumi, pasidavusiu į atskalūnystę, po pirmo ir antro perspėjimo nebeturėk reikalo, 11 žinodamas, kad jis išklydęs iš kelio, daro nuodėmę ir pats yra save pasmerkęs.

12 Kai būsiu atsiuntęs pas tave Artemą ar Tichiką, paskubėk atvykti pas mane į Nikopolį, nes nutariau ten peržiemoti. 13 Įstatymo žinovą Zeną ir Apolą į kelionę išleisk gerai aprūpintus, kad jiems nieko netrūktų. 14 Mūsiškiai irgi tegul mokosi daryti gerus darbus, kad patenkintų būtinas reikmes ir kad neliktų bevaisiai.

15 Tave sveikina visi su manimi esantys. Pasveikink tuos, kuriems mes brangūs tikėjime.

Malonė su jumis visais.