Apreiškimas
10 Ir išvydau kitą galingą angelą, besileidžiantį iš dangaus, apsisiautusį debesimi. Jam ant galvos buvo vaivorykštė, jo veidas atrodė kaip saulė, kojos — lyg ugniniai stulpai, 2 o rankoje jis turėjo išvyniotą ritinėlį. Angelas atsistojo dešine koja ant jūros, kaire — ant sausumos 3 ir sušuko garsiu balsu, tarsi riaumojančio liūto. Jam sušukus, septyni griaustiniai prabilo savais balsais.
4 Septyniems griaustiniams prabilus, aš jau ketinau rašyti, bet išgirdau iš dangaus balsą, sakantį: „Užantspauduok, ką kalbėjo septyni griaustiniai, ir to nerašyk.“ 5 O angelas, kurį mačiau stovintį ant jūros ir ant sausumos, pakėlė dešinę ranką į dangų 6 ir prisiekė Gyvuoju per amžių amžius, kuris sukūrė dangų ir visa, kas jame, žemę ir visa, kas joje, jūrą ir visa, kas joje: „Daugiau laukiama nebus. 7 Septintojo angelo trimitavimo dienomis, kai jis bus bepradedąs trimituoti, išties bus užbaigtas Dievo slėpinys — gera naujiena, kurią jis paskelbė savo vergams pranašams.“
8 Balsas, kurį girdėjau iš dangaus, vėl prabilo į mane ir tarė: „Eik ir paimk išvyniotą ritinį iš rankos angelo, stovinčio ant jūros ir ant sausumos.“ 9 Aš priėjau prie angelo ir pasakiau, kad duotų man ritinėlį. Jis man atsakė: „Imk jį ir suvalgyk. Jis tau viduriuose apkars, bet burnoje bus saldus lyg medus.“ 10 Aš paėmiau ritinėlį iš angelo rankos ir suvalgiau. Burnoje jis buvo saldus tarsi medus, bet kai suvalgiau, viduriuose apkarto. 11 Ir sako jie man: „Tu turi toliau pranašauti apie gentis, tautas, kalbas ir daugelį karalių.“