22 Valgyti savo Dievo duoną – tiek švenčiausiąją,+ tiek šventąją dalį+ – jam leidžiama,

10 Šventųjų aukų nevalgys joks pašalietis*.+ To, kas šventa, nevalgys nei kitatautis, apsistojęs pas kunigą, nei kunigo samdinys.

4 Kunigas atsakė: „Paprastos duonos neturiu, tiktai šventą.+ Tačiau jei tavo vyrai yra susilaikę nuo moterų, galiu jos duoti.“+ –

6 Tada kunigas davė jam šventos duonos,+ nes neturėjo kitokios, tik atnašinę, paimtą iš Jehovos Padangtės tą dieną, kai keitė ją į šviežią.

3 Jis tarė jiems: „Argi nesate skaitę, ką darė Dovydas, kai jis ir jo vyrai buvo išalkę?+ 4 Jis įėjo į Dievo Namus ir valgė atnašinės duonos,+ nors jos valgyti nebuvo leistina nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams.+

3 Bet Jėzus atsakė: „Argi nesate skaitę, ką darė Dovydas, kai jis ir jo vyrai buvo išalkę,+ – 4 kaip jis įėjo į Dievo Namus, gavo atnašinės duonos, valgė ją ir davė savo palydovams, nors jos niekam nebuvo leistina valgyti, tik kunigams?“+