6 Savo vyrams jis sakė: „Su savo viešpačiu, Jehovos pateptuoju, taip nepasielgsiu – rankos prieš jį nekelsiu. Tesaugo Jehova net nuo tokios minties! Juk jis Jehovos pateptasis!“+ 7 Šiais žodžiais Dovydas sulaikė savo vyrus ir Sauliaus užpulti jiems neleido. O Saulius, išėjęs iš olos, patraukė savo keliu.

9 Tačiau Dovydas sulaikė Abišają: „Neliesk jo. Negi žmogus, pakėlęs ranką prieš Jehovos pateptąjį,+ liks nekaltas?+

11 Bet aš rankos prieš Jehovos pateptąjį nekelsiu.+ Tesaugo Jehova net nuo tokios minties! Dabar paimk ietį, įsmeigtą jam prie galvos, ir vandens ąsotį ir eikim iš čia.“

3 Kodėl, Jehova, mano priešininkų šitiek daug?+

Kodėl gi prieš mane tokia daugybė kyla?+

7 Jehova, mano Dieve, prie tavęs glaudžiuosi.+