14 ir prabilo: „O Jehova, Izraelio Dieve, nėra kito Dievo kaip tu nei danguje, nei žemėje – Dievo, kuris laikytųsi savo sandoros ir mylėtų ištikimąja meile savo tarnus, visa širdimi esančius su tavimi.+ 15 Tu laikeisi pažado, duoto mano tėvui, savo tarnui Dovydui.+ Savo lūpomis tą pažadą ištarei ir savo ranka šiandien jį įvykdei.+ 16 Tad dabar, Jehova, Izraelio Dieve, ištesėk, ką pažadėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, tardamas: ‘Niekada nenutiks taip, kad neliktų tau palikuonio, sėdinčio Izraelio soste mano akivaizdoje, – jei tik tavo sūnūs rūpestingai žiūrės, kokiu keliu eina, ir laikysis mano įstatymo,+ kaip kad tu laikaisi.’+ 17 Todėl, Jehova, Izraelio Dieve, tesėk šį pažadą, duotą savo tarnui Dovydui.