10 „Taip kalba Asirijos karalius Sanheribas. Kuo jūs pasitikite, kad ramiai sėdite, kai Jeruzalė apgulta?+

4 Rab šakė kreipėsi į juos: „Ezekijui sakykite: ‘Taip kalba didysis karalius, Asirijos karalius. Iš kur toks tavo pasitikėjimas?+ 5 Tu sakai, kad išmanai karybą ir kad karinės tavo pajėgos stiprios. Tai tušti žodžiai. Kuo pasitiki, kad drįsai prieš mane sukilti?+ 6 Negi dedi viltis į Egiptą? Į tą palūžusią nendrę? Juk jeigu ja pasiremsi, ji smigs tau į delną ir jį pervers. Taip nutinka visiems, kas pasitiki faraonu, Egipto valdovu.+ 7 O gal sakysi: „Mes pasitikime Jehova, savo Dievu“? Bet argi tu pats, Ezekijau, neišgriovei jo šventaviečių ir aukurų?+ Argi neįsakei Judui ir Jeruzalei garbinti dievą prie vieno aukuro?’+ 8 Tad kviečiu tave lažintis su mano viešpačiu, Asirijos karaliumi:+ duosiu tau du tūkstančius žirgų, jei tik rasi jiems tiek raitelių. 9 Bet juk kliaudamasis Egiptu, jo kovos vežimais ir raitininkais nepasipriešintum net vienam valdytojui, mažiausiam iš mano valdovo tarnų. 10 Argi ne Jehovos valia mes atėjome šio krašto sunaikinti? Pats Jehova mums liepė: ‘Žygiuokite prieš šitą kraštą ir jį sunaikinkite.’“