10 Jehova kalbėjo Manasui ir jo tautai, bet jie nekreipė dėmesio.+

15 Jehova, jų protėvių Dievas, gailėjo savo tautos ir savo buveinės, todėl vis siuntė pasiuntinius, kad žmones įspėtų. 16 Bet žmonės Dievo pasiuntinius išjuokdavo.+ Jo žodžius jie niekino,+ šaipėsi iš jo pranašų,+ ir kai nebeliko vilties, kad tauta bus pagydyta, ant jų išsiliejo Jehovos rūstybė.+

25 Taip buvo nuo pat dienos, kai jūsų protėviai išėjo iš Egipto žemės, ir tebėra iki šiandien.+ Todėl siunčiau pas jus savo tarnus, savo pranašus, siunčiau kasdien, vis iš naujo.+

37 Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis visus, kas pas tave siunčiami.+ Kiek kartų aš norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais! Bet tu to nenorėjai.+