15 O štai kaip buvo su darbo prievole,+ kurią karalius Saliamonas įvedė statydamas Jehovos Namus,+ savo rūmus, Pylimą*,+ Jeruzalės sieną, Hacorą,+ Megidą+ ir Gezerą.+

20 Po viso šito, kai Jošijas jau buvo atnaujinęs šventyklą, Egipto valdovas Nekojas+ traukė į karo žygį prie Eufrato, į Karkemišą. Jošijas išžygiavo prieš jį,+ 21 ir Nekojas siuntė pasiuntinius jam pasakyti: „Ko tau iš manęs reikia,* Judo karaliau? Ne su tavimi kariauti žygiuoju, kariausiu su kita karalyste, ir Dievas ragina mane paskubėti. Sakau tavo paties labui: neik prieš Dievą, nes jis tave sunaikins. Dievas mano pusėje.“ 22 Tačiau Jošijas buvo nesukalbamas – Nekojo žodžių nepaklausė, nors tai buvo žodžiai iš paties Dievo lūpų. Persirengęs, kad jo neatpažintų,+ Jošijas išsiruošė į mūšį, atžygiavo susiremti su Nekoju į Megido lygumą.+

23 Lankininkai karalių Jošiją pašovė. Karalius paprašė tarnų: „Vežkite mane iš čia, aš sunkiai sužeistas.“ 24 Tarnai iškėlė jį iš vežimo ir, įsodinę į antrą kovos vežimą, nugabeno į Jeruzalę. Jošijas mirė ir buvo palaidotas savo protėvių kapuose;+ jo gedėjo visas Judas ir Jeruzalė. 25 Jeremijas+ sudėjo raudą apie Jošiją, ir visi giesmininkai bei giesmininkės+ tebemini Jošiją savo raudose. Izraelyje buvo įvestas paprotys raudoti tas raudas; jos įtrauktos į raudų rinkinį.

11 Tą dieną Jeruzalėje bus toks raudojimas, koks buvo Megido lygumoje+ prie Hadad Rimono.