28 Karalius pasitarė ir padirbdino du aukso veršius.+ Į žmones jis kreipėsi: „Kam jums taip apsisunkinti? Kam eiti į Jeruzalę? Štai, Izraeli, tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės!“+ 29 Vieną veršį jis pastatė Betelyje,+ kitą – Dane.+ 30 Tai pastūmėjo tautą į nuodėmę.+ Garbinti veršio žmonės eidavo net į Daną.

33 Net ir po viso šito Jeroboamas nepaliko savo nedoro kelio. Kunigus šventavietėms jis ir toliau skyrė iš paprastų žmonių,+ įšventindavo kunigais visus, kas tik panorėdavo. „Na ir tebūna jis šventavietės kunigu“, – sakydavo.+