8 Jiems kalbėjau: „Dėl savo brolių žydų, parduotų tautoms, mes darėme, ką galėjome, kad juos atpirktume. Tad nejau savo brolius vėl parduosite?!+ Nejau vėl reikės juos atpirkti?!“ Jie tylėjo, nežinodami, ką pasakyti. 9 Tada tariau: „Ką darote, nėra gerai. Argi nederėtų jums elgtis dievobaimingai*?+ Neduokite progos priešiškoms tautoms iš mūsų šaipytis.

7 Todėl, mylimieji, turėdami tokius pažadus,+ atsikratykime visko, kas teršia mūsų kūną ir dvasią,+ ir su Dievo baime siekime tobulo šventumo.