66 Tavo gyvybei nuolat grės pavojus, dieną naktį tave kamuos baimė, tu nežinosi, liksi gyvas ar ne. 67 Dėl širdį kaustančios baimės ir dėl to, ką matys tavo akys, ryte sakysi: ‘O, kad jau būtų vakaras!’, o vakare: ‘O, kad jau būtų rytas!’