Skausmo kupina mana širdis,

krūtinėje ji daužosi.

Tylėti negaliu,

nes rago gausmą išgirdau,

karo pavojų skelbiantį garsą*.+

20 Girdėti apie nelaimes – vieną po kitos,

visas kraštas nuniokotas.

Greitai mano palapines nugriovė,

akimirksniu nutraukė jų dangalus.+

17 Štai ką jiems sakysi:

‘Tesrūva mano akys ašaromis dieną naktį, be paliovos,+

juk mergelė, dukra, manoji tauta, sutriuškinta ir palaužta,+

jos žaizda labai gili.