8 Ne dėl aukų tave drausminu,
ne dėl tavo deginamųjų aukų – jos nuolat man prieš akis.+
9 Nereikia man nei jaučio iš tavo aptvarų,
nei ožių iš tavo gardų.+
10 Mano yra visi miško žvėrys,+
visi gyvūnai ant tūkstančio kalvų.
11 Pažįstu kiekvieną kalnų paukštį,+
mano yra visa, kas laukuose knibžda.
12 Net jei alkanas būčiau, tau nesakyčiau,
nes žemė ir visa, kas joje, yra mano.+
13 Negi aš valgysiu jaučių mėsą?
Negi gersiu ožių kraują?+
14 Verčiau aukok Dievui padėką,+
tesėk savo įžadus Aukščiausiajam,+
15 šaukis manęs nelaimės dieną.+
Tada tave išgelbėsiu ir tu mane šlovinsi.“+