9 Todėl toli nuo mūsų teisingumas,
teisumas mus aplenkia.
Laukiame šviesos, deja – tamsu,
laukiame aiškios dienos, bet vaikštome sutemose.+
10 Lyg akli slenkame palei sieną –
apgraibomis, tarsi akių neturėdami.+
Vidudienį lyg patamsyje klumpame,
tarp stipriųjų esame tarsi negyvėliai.