21 Vieną dieną Erodiadai pasitaikė palanki proga. Buvo Erodo gimtadienis,+ ir jis iškėlė pokylį savo didžiūnams, karo vadams ir Galilėjos įžymiesiems.+ 22 Į pokylį atėjo Erodiados duktė. Mergina šoko ir taip Erodui ir jo svečiams patiko, kad karalius jai tarė: „Prašyk manęs, ko tik nori, ir aš tau duosiu.“ 23 Jis net prisiekė jai: „Duosiu tau, ko tik paprašysi, kad ir pusę savo karalystės.“ 24 Mergina išėjo ir pasiteiravo motinos: „Ko man prašyti?“ Ši pasakė: „Jono Krikštytojo galvos.“ 25 Mergina iškart nuskubėjo pas karalių ir paprašė: „Noriu, kad tuoj pat duotum man ant lėkštės Jono Krikštytojo galvą.“+ 26 Karalius labai nuliūdo, tačiau dėl savo priesaikų ir dėl svečių jos prašymą įvykdė. 27 Jis tuojau pasiuntė asmens sargybinį ir paliepė atnešti Jono galvą. Tas nuėjo į kalėjimą ir nukirto Jonui galvą, 28 tada atnešė ant lėkštės ir padavė merginai, o ši atidavė savo motinai. 29 Jono mokiniai apie tai išgirdę atėjo, pasiėmė jo palaikus ir palaidojo kape.