12 Ir jis ėmė kalbėti jiems palyginimais: „Žmogus pasodino vynuogyną,+ aptvėrė tvora, iškasė duobę vynuogių spaudyklai, pastatė bokštą+ ir išnuomojęs žemdirbiams iškeliavo svetur.+ 2 Metui atėjus jis pasiuntė pas žemdirbius vergą, kad iš jų paimtų dalį vynuogyno vaisių. 3 Bet tie jį čiupo, sumušė ir išvarė tuščiomis. 4 Žmogus pasiuntė pas juos kitą vergą. Tam jie sužalojo galvą ir jį pažemino.+ 5 Tada siuntė dar kitą, bet šitą žemdirbiai nužudė; siuntė ir daugiau vergų – vienus jie sumušė, kitus nužudė. 6 Turėjo jis dar vieną – mylimą sūnų.+ Šį pasiuntė pas juos paskutinį, sakydamas: ‘Mano sūnų jie gerbs.’ 7 Bet žemdirbiai ėmė tartis: ‘Tai paveldėtojas.+ Eime, nužudykime jį, ir palikimas bus mūsų.’ 8 Jie pagriebė jį, nužudė ir išmetė iš vynuogyno.+ 9 Ką darys vynuogyno šeimininkas? Jis atvyks, išgalabys tuos žemdirbius ir atiduos vynuogyną kitiems.+

9 Ir jis ėmė pasakoti žmonėms tokį palyginimą: „Žmogus pasodino vynuogyną,+ išnuomojo jį žemdirbiams ir ilgesniam laikui iškeliavo svetur.+ 10 Metui atėjus jis pasiuntė pas žemdirbius vergą, kad tie atiduotų jam dalį vynuogyno vaisių. Bet žemdirbiai jį sumušė ir išvarė tuščiomis.+ 11 Tada jis pasiuntė pas juos kitą vergą. Bet jie ir tą sumušė ir pažeminę išvarė tuščiomis. 12 Jis pasiuntė dar ir trečią. Tačiau ir šitą jie sužalojo ir išmetė lauk. 13 Tada vynuogyno šeimininkas tarė: ‘Ką man daryti? Pasiųsiu savo mylimąjį sūnų.+ Jie tikriausiai jį gerbs.’ 14 Pamatę sūnų žemdirbiai ėmė tarpusavyje tartis: ‘Tai paveldėtojas. Nužudykime jį, kad palikimas atitektų mums.’ 15 Jie ištempė jį iš vynuogyno ir nužudė.+ Ką tad vynuogyno šeimininkas su jais padarys? 16 Jis atvyks, išgalabys tuos žemdirbius ir atiduos vynuogyną kitiems.“

Tai girdėdami jie sakė: „Tegu niekad taip nenutinka!“