3 Kai Jėzus buvo Betanijoje ir vaišinosi Simono Raupsuotojo namuose, atėjo moteris su alebastriniu indeliu kvapiojo aliejaus – gryno nardo, labai brangaus. Pradaužusi indelį ji ėmė pilti aliejų jam ant galvos.+ 4 Kai kurie tuo pasipiktino ir kalbėjo tarpusavyje: „Kam tas kvapiojo aliejaus eikvojimas? 5 Juk jį buvo galima parduoti už daugiau kaip tris šimtus denarų* ir pinigus išdalyti vargšams!“ Ir jie barėsi* ant tos moters. 6 Bet Jėzus pasakė: „Palikite ją ramybėje. Kodėl ją skaudinate? Ji padarė man kilnų darbą.+ 7 Vargšų šalia savęs jūs visada turėsite+ ir galėsite kada panorėję daryti jiems gera, o mane turėsite ne visada.+ 8 Ji padarė, ką galėjo, – kvapiuoju aliejumi iš anksto patepė mano kūną laidotuvėms.+ 9 Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama geroji naujiena,+ jos atminimui bus pasakojama, ką yra padariusi.“+

12 Iki Paschos likus šešioms dienoms, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno Lozorius+ (tas, kurį Jėzus prikėlė iš mirusių). 2 Ten jam suruošė vakarienę. Morta patarnavo,+ o Lozorius ir kiti valgė su juo prie stalo. 3 Tada Marija, paėmusi svarą* kvapiojo aliejaus – gryno nardo, labai brangaus, – patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Aliejaus kvapas pasklido visame name.+ 4 Bet Judas Iskarijotas,+ jo mokinys, kuris rengėsi jį išduoti, tarė: 5 „Kodėl to kvapiojo aliejaus neparduoda už tris šimtus denarų* ir neišdalija pinigų vargšams?“ 6 Jis tai pasakė ne todėl, kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad buvo vagis; jo žinioje buvo pinigų dėžutė ir jis grobstė iš jos pinigus. 7 Jėzus atsakė: „Palik ją ramybėje, leisk jai tai atlikti, nes artėja mano laidotuvių diena.+ 8 Vargšų jūs visada šalia savęs turėsite,+ o mane turėsite ne visada.“+