Nehemijo
6 Kai tik Sanbalatui, Tobijai,+ arabui Gešemui+ ir kitiems mūsų priešams buvo pranešta, kad sieną atstačiau+ ir kad joje nebėra spragų (nors iki tol vartuose dar nebuvau įtaisęs durų),+ 2 Sanbalatas su Gešemu tuojau atsiuntė man žinią: „Sutarkime laiką ir susitikime kurioje nors iš Onojo+ lygumos gyvenviečių.“ Bet jie buvo sumanę pikta prieš mane, 3 todėl nusiunčiau pasiuntinius jiems pasakyti: „Man pavestas didelis darbas, ateiti negaliu. Kodėl darbas turėtų sustoti? Kodėl turėčiau jį palikęs eiti pas jus?“ 4 Jie keturiskart siuntė man tą pačią žinią, o mano atsakymas jiems buvo vis toks pat.
5 Tada Sanbalatas penktą kartą siuntė savo tarną su ta pačia žinia, su atviru laišku rankoje. 6 Laiške buvo rašoma: „Tautose girdėti – Gešemas+ irgi sako tą patį, – kad tu drauge su žydais rengi sukilimą.+ Todėl ir sieną statai. Kalbama, kad ketini tapti jų karaliumi 7 ir kad paskyrei pranašus Jeruzalėje apie tave skelbti: ‘Štai Judo karalius!’ Šitos kalbos tikrai pasieks karalių, tad ateik, pasitarkime, ką daryti.“
8 Nusiunčiau jam tokį atsakymą: „Ką tu kalbi, yra netiesa. Pats viską išsigalvojai.“ 9 Tie žmonės mėgino mus įbauginti ir tarpusavyje kalbėjo: „Jie nuleis rankas ir darbo neužbaigs.“+ Tad sustiprink, Dieve, mano rankas!+
10 Tuomet nuėjau pas Mehetabelio sūnaus Delajos sūnų Šemają į namus, kur jis sėdėjo užsidaręs. Šemaja sakė: „Sutarkime laiką ir susitikime Dievo Namuose, pačioje šventykloje. Užsidarysime šventyklos duris, nes jie ateina tavęs nužudyti. Jie ateis tavęs nužudyti nakčia.“ 11 Bet aš atsakiau: „Negi žmogus, toks kaip aš, turėtų bėgti? Negi žmogus kaip aš gali įėjęs į šventyklą likti gyvas?+ Ne, aš ten neisiu!“ 12 Supratau, kad šitą pranašą ne Dievas siuntė, – tai Tobija ir Sanbalatas+ jį papirko, norėdami man pakenkti. 13 Jis buvo papirktas, kad mane įbaugintų ir įstumtų į nuodėmę. Tada jie būtų turėję pagrindą juodinti mano vardą ir mane apkaltinti.
14 Atsimink, mano Dieve, ką Tobija+ ir Sanbalatas padarė, taip pat atsimink pranašę Noadiją ir kitus pranašus, kurie vis mėgino mane įbauginti.
15 Taigi siena buvo užbaigta elulo* mėnesio dvidešimt penktą dieną, per 52 dienas.
16 Kai priešai apie tai išgirdo, kai aplinkinės tautos tai pamatė, didžiulė gėda visus juos apėmė*.+ Jie suprato, kad darbas buvo atliktas tik Dievui padedant. 17 Judo didžiūnai+ tomis dienomis rašė daug laiškų Tobijai, ir Tobija į juos atsakydavo. 18 Daug žmonių Jude prisiekė jam ištikimybę, nes jis buvo Aracho+ sūnaus Šechanijos žentas, o jo sūnus Johananas buvo vedęs Berechijos sūnaus Mešulamo+ dukterį. 19 Jie man kalbėdavo apie Tobiją gera, o jam persakydavo mano žodžius. Tada Tobija, norėdamas mane įbauginti, rašydavo man laiškus.+