Išėjimo
5 Mozė su Aaronu nuėjo pas faraoną ir tarė: „Štai ką sako Jehova, Izraelio Dievas: ‘Išleisk mano tautą, kad ji galėtų dykumoje surengti šventę mano garbei.’“ 2 Bet faraonas atsakė: „Kas tas Jehova,+ kad turėčiau jo klausyti ir išleisti Izraelį?+ Nepažįstu aš jokio Jehovos ir nė nemanau Izraelio išleisti.“+ 3 Tada aniedu tarė: „Mus aplankė hebrajų Dievas. Prašome leisti mums keliauti trijų dienų kelią į dykumą ir aukoti mūsų Dievui Jehovai aukas,+ kad jis nesiųstų mums kokios ligos ar nepakeltų prieš mus kalavijo.“ 4 Egipto valdovas atsakė: „Moze ir Aaronai, kodėl atitraukiate žmones nuo darbų?! Grįžkite prie plytų*!“+ 5 Jis tęsė: „Ar nematote, kiek daug tų žmonių gyvena krašte? O jūs norite atleisti juos nuo darbo!“
6 Tą pačią dieną faraonas įsakė darbų vadovams ir jų padėjėjams: 7 „Nebeduokite žmonėms šiaudų plytoms dirbti.+ Tegul eina ir patys prisirenka. 8 O plytų reikalaukite tiek pat, kiek ir anksčiau. Kiekio nesumažinkite, nes jie dykinėja, todėl ir rėkia: ‘Leisk mums eiti ir aukoti Dievui aukas!’ 9 Spauskite juos prie darbo, kad būtų užsiėmę. Tada neklausys visokių prasimanymų.“
10 Taigi darbų vadovai+ su savo padėjėjais nuėjo ir pranešė žmonėms: „Štai ką sako faraonas: ‘Šiaudų nebegausite. 11 Eikite ir patys prisirinkite, iš kur tik norite, bet plytų turite padirbti tiek pat, kiek ir anksčiau.’“ 12 Žmonės pasklido po visus Egipto laukus rinkti ražienose šiaudų. 13 „Kasdien turite padaryti tiek pat, kiek ir tada, kai gaudavote šiaudų“, – reikalavo darbų vadovai. 14 Savo padėjėjus, kuriuos buvo paskyrę iš Izraelio sūnų, faraono darbų prižiūrėtojai nuplakė.+ „Kodėl nei vakar, nei šiandien nepadirbote nustatyto kiekio plytų, kaip kad anksčiau padirbdavote?!“ – klausė jie.
15 Izraelio sūnūs, darbų vadovų padėjėjai, nuėjo ir skundėsi faraonui: „Kodėl taip elgiesi su savo tarnais? 16 Mums neduoda šiaudų ir vis tiek reikalauja: ‘Dirbkite plytas!’ Tavo žmonės muša tavo tarnus, nors dėl visko patys kalti!“ 17 Bet faraonas į tai atsakė: „Jūs dykinėjate, neturite ką veikti,+ todėl ir sakote: ‘Leisk mums eiti ir aukoti Jehovai aukas.’+ 18 Nešdinkitės! Prie darbo! Šiaudų negausite, bet plytų vis tiek privalote padirbti tiek pat.“
19 Išgirdę atsakymą „kasdienio plytų skaičiaus nemažinsite“, darbų vadovų padėjėjai suprato, kad yra pakliuvę į didelę bėdą. 20 Išėję iš faraono rūmų jie sutiko Mozę su Aaronu, stovinčius lauke ir jų laukiančius, 21 ir iškart juos užsipuolė: „Temato Jehova, ką padarėte, ir tegul jus teisia! Juk jūs ant mūsų užtraukėte faraono ir jo tarnų neapykantą! Įdavėte jiems kalaviją į rankas, kad mus išžudytų!“+ 22 Tada Mozė kreipėsi į Jehovą: „Jehova, kodėl užtraukei šiems žmonėms tokią nelaimę?! Kodėl išvis mane siuntei?! 23 Juk nuo to laiko, kai stojau faraono akivaizdoje kalbėti tavo vardu,+ su šia tauta jis elgiasi vis blogiau,+ o tu jos negelbėji.“+