2 Samuelio

7 Karalius jau buvo įsikūręs savo rūmuose+ ir Jehova buvo suteikęs jam atilsį nuo visų priešų. 2 Tada pranašui Natanui+ karalius tarė: „Aš gyvenu kedro namuose,+ o Dievo Skrynia glaudžiasi po palapinės dangalais.“+ 3 Į tai Natanas atsakė: „Eik ir daryk visa, kas tavo širdyje, nes Jehova su tavimi.“+

4 Tą pačią naktį Nataną pasiekė Jehovos žodis: 5 „Eik ir perduok mano tarnui Dovydui: ‘Taip sako Jehova: „Argi tu turėtum statyti man namus, kad juose gyvenčiau?+ 6 Juk nuo pat tos dienos, kai išvedžiau Izraelio tautą iš Egipto, iki šiolei aš ne namuose gyvenau,+ o kilnojausi iš vietos į vietą su Padangte ir jos dangomis.+ 7 Argi per visą tą laiką, kol su izraelitais keliavau, bent vienu žodžiu apie tai užsiminiau kuriam nors iš Izraelio vadų, paskirtų ganyti mano tautą Izraelį? Argi kuriam priekaištavau: ‘Kodėl nepastatėte man kedro namų?’“’ 8 Dabar mano tarnui Dovydui sakyk: ‘Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: „Aš paėmiau tave iš ganyklų, kur vaikščiojai paskui avis,+ ir padariau savo tautos Izraelio vadu.+ 9 Aš būsiu su tavimi, kad ir kur eitum,+ ir pašalinsiu tau iš kelio visus priešus.+ Tavo vardą padarysiu didį+ – kaip žemės didžiūnų. 10 Savo tautai Izraeliui aš paskirsiu vietą, juos įkurdinsiu ir jie ten gyvens, niekas nebedrums jiems ramybės. Nedori žmonės jų nebeengs kaip anksčiau,+ 11 kaip engė nuo tos dienos, kai savo tautai Izraeliui paskyriau teisėjus.+ Suteiksiu tau atilsį nuo visų priešų.+

Ir dar Jehova yra tau pažadėjęs: Jehova įkurs tau namus*.+ 12 Kai tavo dienos pasibaigs+ ir kai atgulsi prie savo protėvių, aš iškelsiu po tavęs palikuonį, tavo paties sūnų, ir įtvirtinsiu jo karalystę.+ 13 Jis pastatys namus mano vardui+ ir aš įtvirtinsiu jo karalystės sostą amžiams.+ 14 Aš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus.+ Jeigu jis nusikalstų, drausminsiu jį žmonių rykšte, žmonių sūnų̃* kirčiais.+ 15 Bet savo ištikimosios meilės nuo jo neatimsiu, kaip atėmiau nuo Sauliaus,+ kurį iš tavo akivaizdos pašalinau. 16 Tavo namai ir tavo karalystė bus įtvirtinti amžiams tavo akivaizdoje ir tavo sostas bus amžinai tvirtas.“’“+

17 Visus šiuos žodžius ir visą šį regėjimą Natanas persakė Dovydui.+

18 Tada karalius Dovydas nuėjęs atsisėdo Jehovos akivaizdoje ir prabilo: „Kas aš toks, visavaldi Jehova, ir kas mano šeima, kad taip toli mane nuvedei?+ 19 Bet ir šito tau pasirodė per maža, visavaldi Jehova. Tu dar kalbi apie savo tarno namų tolimą ateitį, ir tai, visavaldi Jehova, yra pamokymas* visai žmonijai. 20 Ką tavo tarnas Dovydas begali tau pasakyti ir ką pridurti? Juk tu, visavaldi Jehova, mane gerai pažįsti.+ 21 Kaip ir buvai pažadėjęs, kaip širdyje buvai nutaręs, tu padarei visus šiuos didžius darbus ir savo tarnui juos apreiškei.+ 22 Tu iš tikrųjų esi didis,+ visavaldi Jehova. Nėra nė vieno, kuris tau prilygtų.+ Nėra kito Dievo – tiktai tu.+ Ir visa, ką savo ausimis esame girdėję, tai tik patvirtina. 23 Kokia kita tauta žemėje prilygsta tavo tautai Izraeliui?+ Dievas atėjęs juos išpirko, kad būtų jo tauta,+ dėl jų padarė didžių, stulbinančių darbų+ ir taip įgijo sau vardą.+ Dėlei savos tautos, kurią pats sau išpirkai iš Egipto, tu išvarei tautas ir jų dievus. 24 Tu padarei Izraelio tautą savąja tauta visiems laikams.+ Tu, Jehova, tapai jų Dievu.+

25 Tad, Dieve Jehova, nepalik neištesėta to, ką dėl savo tarno ir dėl jo namų pažadėjai, laikykis savo žodžio.+ 26 Tebūna tavo vardas amžinai išaukštintas,+ kad žmonės kalbėtų: ‘Jehova, kareivijų Viešpats, yra Izraelio Dievas!’ Ir tebūna tavo tarno Dovydo namai įtvirtinti tavo akivaizdoje.+ 27 Tu, Jehova, kareivijų Viešpatie, Izraelio Dieve, savo tarnui apreiškei: ‘Aš pastatysiu tau namus*.’+ Todėl tavo tarnas ir išdrįso kreiptis į tave šia malda. 28 Visavaldi Jehova, tu esi tikrasis Dievas, tavo žodžiai yra tiesa+ ir tu esi pažadėjęs savo tarnui tiek daug gera! 29 Tad malonėk palaiminti savo tarno namus. Tegul jie per amžius išlieka tavo akivaizdoje.+ Juk tu, visavaldi Jehova, tai pažadėjai, ir tavo palaiminimu tebūna palaiminti tavo tarno namai per amžius.“+