Luko
23 Tad visi kaip vienas pakilo ir nuvedė Jėzų pas Pilotą.+ 2 Tenai ėmė jį kaltinti:+ „Mes išsiaiškinome, kad šitas veda iš kelio mūsų tautą, draudžia mokėti Cezariui mokesčius+ ir tvirtina esąs Kristus, karalius.“+ 3 Pilotas jo paklausė: „Tai tu esi žydų karalius?“ Jis atsakė: „Tu pats pasakei.“+ 4 Pilotas aukštiesiems kunigams ir miniai tarė: „Aš nematau, kad šitas žmogus būtų kuo nors nusikaltęs.“+ 5 Bet jie atkakliai tvirtino: „Jis kiršina liaudį skleisdamas savo mokslą visoje Judėjoje. Pradėjęs Galilėjoje jis atėjo net iki mūsų!“ 6 Tai išgirdęs Pilotas paklausė, ar tas žmogus galilėjietis. 7 Išsiaiškinęs, kad Jėzus yra iš Erodo valdų,+ Pilotas nusiuntė jį pas Erodą, nes šis tomis dienomis irgi buvo Jeruzalėje.
8 Išvydęs Jėzų Erodas labai apsidžiaugė. Jis jau senokai norėjo jį pamatyti, nes buvo apie jį girdėjęs+ ir tikėjosi išvysti jį darant kokį nors stebuklą. 9 Jis ilgai Jėzų klausinėjo, bet šis jam nieko neatsakė,+ 10 o aukštieji kunigai ir Raštų aiškintojai stojosi ir piktai jį kaltino. 11 Tada Erodas su savo sargybiniais ėmė Jėzų žeminti.+ Kad iš jo pasityčiotų,+ jis apvilko jį puošniu drabužiu ir nusiuntė atgal pas Pilotą. 12 Erodas ir Pilotas tą pačią dieną tapo draugais, nors iki tol juodu buvo priešai.
13 Sukvietęs aukštuosius kunigus, vyresnybę ir liaudį, Pilotas 14 jiems tarė: „Jūs atvedėte pas mane šitą žmogų ir tvirtinate, kad jis kursto liaudį sukilti. Bet aš jūsų akivaizdoje jį išklausinėjau ir išsiaiškinau, kad kaltinimai, kuriuos jam metate, neturi pagrindo.+ 15 Erodas irgi taip mano, todėl sugrąžino jį mums. Tai štai: jis nepadarė nieko, dėl ko būtų vertas mirties. 16 Aš jį nubausiu+ ir paleisiu.“ 17 ––* 18 Bet minia ėmė šaukti: „Mirtis šitam! Paleisk mums Barabą!“+ 19 (Tasai buvo įmestas į kalėjimą už maišto kurstymą mieste ir už žmogžudystę.) 20 Norėdamas Jėzų paleisti Pilotas dar kartą kreipėsi į minią.+ 21 Tačiau tie šaukė: „Ant stulpo! Kabink jį ant stulpo!“+ 22 Jis trečią kartą jų paklausė: „Bet ką bloga šitas žmogus padarė? Aš nematau, dėl ko jis būtų vertas mirties. Nubausiu jį ir paleisiu.“ 23 Bet tie garsiai šaukė ir vis atkakliau reikalavo jam mirties bausmės. Taip galiausiai pasiekė savo+ – 24 Pilotas nusprendė jų reikalavimą patenkinti. 25 Tą, kuris buvo įkalintas už maišto kurstymą ir žmogžudystę, jis paleido, kaip jie reikalavo, o Jėzų atidavė jų valiai.
26 Vesdami Jėzų, kareiviai susistabdė tokį Simoną iš Kirėnės, pareinantį iš apylinkių, ir uždėjo jam kančių stulpą*, kad neštų Jėzui iš paskos.+ 27 Jiems įkandin sekė daugybė žmonių. Minioje buvo ir moterų, jos iš sielvarto mušėsi į krūtinę ir dėl jo raudojo. 28 Jėzus atsigręžė į jas ir pasakė: „Neverkite dėl manęs, Jeruzalės dukros. Verčiau verkite dėl savęs ir savo vaikų,+ 29 nes štai ateina dienos, kai žmonės sakys: ‘Laimingos nevaisingosios! Laimingos tos, kurių įsčios negimdė, kurių krūtys nežindė!’+ 30 Tada jie prašys kalnų: ‘Griūkite ant mūsų!’ ir kalvų: ‘Apdenkite mus!’+ 31 Juk jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas laukia nudžiūvusio?“
32 Su Jėzumi vedė nubausti mirtimi ir du nusikaltėlius.+ 33 Kareiviai atėjo į vietą, vadinamą Kaukole,+ ir ten prikalė jį prie stulpo, taip pat anuos nusikaltėlius – vieną iš dešinės, kitą iš kairės.+ 34 Jėzus sakė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.“ Kareiviai metė burtus ir pasidalijo Jėzaus drabužius.+ 35 O žmonės stovėdami žiūrėjo. Vyresnybė šaipėsi ir sakė: „Kitus gelbėjo, tai tegul pats išsigelbėja, jeigu jis Dievo Pateptasis* ir Išrinktasis.“+ 36 Iš jo tyčiojosi ir kareiviai. Jie siūlė jam rūgštaus vyno+ 37 ir užgauliojo: „Jei tu žydų karalius, išgelbėk save!“ 38 Virš Jėzaus buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius.“+
39 Vienas iš anų dviejų nusikaltėlių ėmė jį įžeidinėti:+ „Argi tu ne Kristus? Išgelbėk save ir mus!“ 40 Bet antras jį sudraudė ir pasakė: „Ar tu visai Dievo nebijai tokį pat nuosprendį gavęs? 41 Mes juk nubausti teisingai – gavome tai, ko nusipelnę, o šitas nepadarė nieko bloga.“ 42 Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai nueisi į savo Karalystę.“+ 43 Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau šiandien:* su manimi būsi rojuje.“+
44 Buvo maždaug šešta valanda*, bet visą kraštą apgaubė tamsa. Ji laikėsi iki devintos valandos*,+ 45 saulė buvo užtemusi. Šventovės uždanga+ per vidurį perplyšo pusiau.+ 46 Jėzus garsiai sušuko: „Tėve, tau į rankas aš atiduodu savo dvasią!“+ Tai ištaręs jis išleido paskutinį atodūsį.+ 47 Šimtininkas, visa tai matydamas, ėmė šlovinti Dievą sakydamas: „Tikrai šitas buvo teisus žmogus!“+ 48 Žmonės, kurie buvo susirinkę pasižiūrėti šito reginio ir matė, kas dėjosi, mušdamiesi į krūtinę nuėjo namo. 49 O tie, kurie Jėzų pažinojo, stovėjo atokiau. Ten buvo ir moterys, kurios buvo atkeliavusios su juo iš Galilėjos. Jos stovėjo ir viską stebėjo.+
50 Buvo toks vyras, vardu Juozapas, Tarybos narys, geras ir teisus žmogus.+ 51 (Jis nepalaikė jų sumanymo ir veiksmų.) Juozapas buvo iš judėjų miesto Arimatėjos, jis laukė Dievo Karalystės. 52 Nuėjęs pas Pilotą jis paprašė Jėzaus kūno. 53 Juozapas nuėmė jį,+ įsupo į geriausio lino drobę ir paguldė uoloje iškaltame kape,+ į kurį joks žmogus dar nebuvo paguldytas. 54 Tai buvo Pasirengimo diena+ ir artinosi šabas.+ 55 Moterys, kurios buvo atkeliavusios su Jėzumi iš Galilėjos, atsekė iš paskos ir matė tą kapą, kur jo kūnas buvo paguldytas.+ 56 Paskui jos grįžo paruošti kvepalų ir kvapiųjų aliejų. Žinoma, per šabą, kaip liepiama Įstatyme, jos ilsėjosi.+