Psalmynas
Dovydo.
35 Jehova, mano bylą gink prieš tuos, kurie mane užpuolė!+
Kovok su tais, kurie su manimi kovoja!+
3 Prieš mano persekiotojus išeik su ietimi ir su dviašmeniu kovos kirviu.+
Sakyk man: „Aš – išgelbėjimas tavo.“+
4 Kas mano gyvastį medžioja, tebus sugėdinti, pažeminti.+
Kas pražudyt mane kėsinasi, tegu gėdingai trauksis.
5 Tebus jie tartum vėjo nešami pelai,
Jehovos angelas juos teišpusto.+
6 Tamsus, slidus tebus jų takas,
Jehovos angelui juos persekiojant.
7 Be priežasties jie pinkles man paspendė,
be priežasties jie iškasė man duobę.
9 O aš – aš džiaugsiuos Jehova
ir džiūgausiu, kad jis mane išgelbsti.
10 Visa mano esybė šauks:
„Jehova, kas galėtų tau prilygti?
11 Štai piktavaliai liudytojai eina prieš mane,+
jie klausinėja to, ko nežinau,
12 už gera man piktu atmoka,+
todėl manoji siela gedi.
13 O aš vilkėjau ašutinę, kai jie sirgo,
varginau save – pasninkavau
ir atsako į maldą nesulaukdamas
14 klajojau, lyg netekęs brolio ar bičiulio,
iš širdgėlos sulinkęs, tarsi motinos gedėčiau.
15 Bet vos tik suklupau, draugėn jie būrėsi nudžiugę,
jie būrėsi manęs patykoti, parblokšti.
Mane jie draskė į skutus ir nenurimo.
17 Ar dar ilgai, Jehova, tik žiūrėsi?+
18 Aš tau dėkosiu sambūryje didžiame+
ir minioje tave aš girsiu.
19 Tenesidžiaugia tie, kurie mane dėl nieko puola,
tegu nepiktdžiugiauja*+ tie, kurie be priežasties manęs nekenčia.+
20 Juk gero jie nelinki,
tiktai klastauja prieš taikingus krašto žmones.+
21 Jų plačios burnos kaltina mane,
jie sako: „Va! Mes patys savo akimis tai matėm!“
22 Tu tai matei, Jehova, – netylėk!+
Manęs, Jehova, nesišalink!+
23 Pabusk ir užsistoki už mane,
Jehova, mano Dieve, ginki mano bylą!
24 Pagal teisumą savąjį, Jehova, mano Dieve, teisk mane,+
neleisk jiems piktdžiugiauti!
25 Tegu jie sau nemano: „Va, pasiekėm savo!“,
tegu nesako: „Jį prarijom!“+
26 Visi jie tebūnie sugėdinti, pažeminti –
visi, kurie nelaime mano džiaugiasi.
Ir prieš mane kurie puikuojas, gėda teapsivelka ir negarbe.
27 O tie, kuriuos mano teisumas džiugina, tedžiūgauja
ir visados tesako: