Izaijo
3 Štai Jehova, kareivijų Viešpats,
iš Jeruzalės ir Judo atima pragyvenimą ir išteklius,
visas duonos ir vandens atsargas.+
2 Nebebus ten galiūno ir karžygio,
teisėjo ir pranašo,+ ateities spėjėjo ir seniūno,
3 penkiasdešimtinės vado,+ didžiūno ir patarėjo,
būrėjo ir kerėtojo.+
4 Berniukus padarysiu jų didžiūnais,
nesubrendėlius – jų valdovais.
Jaunuolis užsipuls senolį,
niekingasis negerbs garbingojo.+
6 Tada tėvo namuose žmogus stvers savo brolį ir prašys:
„Tu turi apsiaustą, tad būk mūsų valdovas.
Tebūna šie griuvėsiai tavo rankose.“
7 Bet tas sakys tą dieną:
„Jūsų žaizdų aš netvarstysiu.
Nei maisto, nei drabužių namie neturiu,
žmonių valdovas aš nebūsiu.“
Vargas jiems! Jie prisišauks nelaimę!
11 O nedorėliui – vargas!
Bėda jį užklups –
ką jis darė, to pats susilauks.
12 Prievaizdai mano tautą skriaudžia,
moterys ją valdo.
Vadai tave klaidina, manoji tauta,
ir klystkeliais veda.+
13 Jehova stoja kaltinti,
pakyla skelbti tautoms nuosprendžio.
14 Jehova teis savo tautos seniūnus ir didžiūnus.
„Jūs sudeginote vynuogyną,
vagiate iš vargšų ir nešatės namo.+
15 Kaip drįstate trypti mano tautą
ir vargšo veidą į purvą minti?!“+ – sako Visavaldis, kareivijų Viešpats Jehova.
16 Jehova taria: „Dėl to, kad Siono dukros puikybėn keliasi –
galvas iškėlusios* eina,
viliojamai žvilgčioja, grakščiai vaikštinėja,
apykojes žvangina, –
17 Siono dukrų galvas Jehova nusės šašais,
Jehova apnuogins joms kaktas.+
18 Tą dieną Jehova atims iš jų dailias apyrankes,
vainikus ir pusmėnulius,+
19 auskarus*, antriešius ir šydus,
20 gobtuvus, apykojes ir juostas,
21 rankų ir nosies žiedus,
22 apeiginius drabužius, palaidines, apsiaustus ir rankinukus,
23 veidrodėlius+ ir lino apdarus,
turbanus ir šydus.