Psalmynas

2 Kodėl nerimsta tautos

ir gentys rezga užmačias tuščias*?+

 2 Žemės karaliai kyla,

valdovai buriasi draugėn*+

prieš Jehovą ir jo pateptąjį*.+

 3 Jie sako: „Nusiplėškime jų pančius,

nusimeskime virves!“

 4 Bet dangaus soste sėdintis iš jų tik pasijuoks,

Jehova iš jų pasišaipys.

 5 Tada į juos piktai prabils,

išgąsdins savo degančia rūstybe:

 6 „Tai aš daviau savo karaliui valdžią+ Sione,+

savo šventajame kalne!“

„Tu man esi sūnus,+ – jis tarė, –

nuo šiandien būsiu tavo tėvas.+

 8 Prašyk manęs, ir aš tautas tau duosiu paveldėti,

tau žemės pakraščius priskirsiu.+

 9 Tu geležies skeptru jas sudaužysi,+

sukulsi tarsi molio indą.“+

10 Todėl susiprotėkite, karaliai,

priimkite pamokymą,* žemės teisėjai!

11 Tarnaukite Jehovai su baime,

džiaukitės drebėdami.

12 Sūnų pripažinkite*,+ kad neužrūstintumėt Dievo

ir nepražūtumėte savo kelyje,+

nes jo pyktis greitai įsiplieskia.