Ezros
3 Septinto mėnesio+ pradžioje, kai jau buvo įsikūrę savo miestuose, izraelitai visi kaip vienas susirinko į Jeruzalę. 2 Jehocadako sūnus Jozuė+ kartu su kitais kunigais, taip pat Šaltielio+ sūnus Zerubabelis+ su savo broliais ėmėsi atstatyti Izraelio Dievo aukurą, kad galėtų aukoti ant jo deginamąsias aukas, kaip reikalauja Mozės, Dievo vyro, Įstatymas.+
3 Nors ir bijojo aplinkinių tautų,+ jie pastatė aukurą toje pačioje vietoje, kur jis buvo anksčiau, ir pradėjo aukoti ant jo deginamąsias aukas Jehovai – ryto ir vakaro aukas.+ 4 Tada, kaip prisakyta, surengė Palapinių šventę+ ir diena po dienos aukojo tiek deginamųjų aukų, kiek nustatyta kiekvienai dienai.+ 5 Nuo to laiko, be kasdienės deginamosios aukos,+ jie dar aukojo jaunačių aukas+ ir šventų Jehovos iškilmių aukas,+ taip pat geros valios aukas,+ kurias žmonės Jehovai atnešdavo. 6 Jehovos šventyklos pamatas dar nebuvo paklotas, bet deginamąsias aukas Jehovai jie atnašavo jau nuo septinto mėnesio pirmos dienos.+
7 Jie davė pinigų akmenskaldžiams+ ir amatininkams,+ o sidoniečiams ir tyriečiams – valgio, gėrimo ir aliejaus, kad šie iš Libano į Jopę jūra plukdytų kedro rąstus.+ Taip buvo daroma su Persijos karaliaus Kyro leidimu.+
8 Antrais metais, skaičiuojant nuo tada, kai žmonės atėjo į Jeruzalę prie Dievo Namų, antrą mėnesį, Šaltielio sūnus Zerubabelis ir Jehocadako sūnus Jozuė su kitais broliais – kunigais, levitais ir visais, kurie buvo parėję iš tremties į Jeruzalę,+ – ėmėsi darbo. Prižiūrėti Jehovos Namų statybą buvo įpareigoti levitai, dvidešimties metų ir vyresni. 9 Taigi Jozuė su savo sūnumis ir broliais, Kadmielis su sūnumis (visi iš Judo* šeimos), o kartu ir kiti levitai – Henadado+ sūnūs su savo sūnumis ir broliais – ėmėsi prižiūrėti Dievo Namų statybos darbus.
10 Kai statytojai paklojo Jehovos šventyklos pamatą,+ kunigai, apsivilkę kunigiškais drabužiais, sustojo šlovinti Jehovos su trimitais,+ o levitai, Asafo sūnūs, – su lėkštelėmis, kad viskas vyktų taip, kaip Izraelio karaliaus Dovydo prisakyta.+ 11 Ir jie ėmė pakaitomis giedoti Jehovai gyrių+ ir jam dėkoti: „Nes jis geras, nes jo ištikimoji meilė Izraeliui amžina.“+ Visi žmonės šlovino Jehovą garsiais šūksniais už tai, kad Jehovos Namų pamatas buvo paklotas. 12 Daug kunigų, levitų ir kilčių vyriausiųjų – senoliai, kurie buvo matę ankstesnius Namus,+ – balsu verkė, kai šių Namų pamatas buvo dedamas jų akivaizdoje, o daug kitų garsiai šaukė iš džiaugsmo.+ 13 Nebuvo galima atskirti džiaugsmo šūksnių nuo verksmo, nes žmonių šauksmas buvo didelis ir garsas aidėjo toli.