Izaijo
2 Jis siunčia pasiuntinius plaukti per jūrą,
papiruso laivais per vandenis, sakydamas:
„Keliaukite, greitieji pasiuntiniai,
pas aukštaūgių glotniaodžių tautą,
pas žmones, kurių visi bijo,+
pas stiprią užkariautojų tautą,
kurios kraštą upės nuplovė.“
3 Visi krašto žmonės, žemės gyventojai!
Tai, ką išvysite, bus jums kaip ženklas, iškeltas kalnuose.
Jūs išgirsite garsą, panašų į rago gausmą.
4 Jehova man taip pasakė:
„Aš ramus žiūrėsiu į savo buveinę*, –
tai bus tarsi šiluma ir saulės šviesa,
tarsi rasos debesis per pjūties kaitrą.
5 Tačiau prieš derlių nuimant,
žiedams nužydėjus ir vynuogėms tebenokstant,
šakelės bus genekliu nugenėtos,
ūgliai nukapoti ir išmesti.
6 Visi jie bus palikti plėšriems kalnų paukščiams
ir žemės žvėrims.
Plėšrūs paukščiai per visą vasarą jais mis,
žemės žvėrys – per visą pjūtį.