2 Karalių

17 Dvyliktais Judo karaliaus Ahazo valdymo metais Izraelio karaliumi tapo Elos sūnus Ozėjas+ ir karaliavo Samarijoje devynerius metus. 2 Jis darė, kas nedora Jehovos akyse, bet ne tiek, kiek Izraelio karaliai, valdę pirma jo. 3 Į žygį prieš jį pakilo Asirijos karalius Šalmaneseras.+ Ozėjas tapo jo tarnu ir pradėjo mokėti jam duoklę.+ 4 Vėliau Asirijos karalius suprato, kad Ozėjas rengia sąmokslą, mat tas buvo siuntęs pasiuntinius pas Egipto valdovą+ Soją ir nesumokėjo jam duoklės kaip ankstesniais metais. Todėl Asirijos karalius uždarė jį į kalėjimą ir laikė ten surištą.

5 Asirijos karalius įsiveržęs perėjo per visą kraštą, pasiekė Samariją ir ją apgulė. Apgula truko trejus metus. 6 Devintais Ozėjo valdymo metais Asirijos karalius Samariją paėmė.+ Izraelio žmones jis ištrėmė+ į Asiriją ir apgyvendino Halache, Habore, esančiame prie Gozano upės,+ ir medų miestuose.+

7 Taip įvyko todėl, kad Izraelio žmonės nusidėjo Jehovai, savo Dievui, išvedusiam juos iš Egipto žemės, išvadavusiam iš Egipto valdovo faraono rankų.+ Jie garbino svetimus dievus*+ 8 ir perėmė papročius tautų, kurias Jehova buvo pašalinęs izraelitams iš kelio, taip pat laikėsi Izraelio karalių įvestų papročių.

9 Izraelitai darė, kas Jehovos, jų Dievo, akyse smerktina: visose savo gyvenvietėse, nuo sargybos bokštų iki įtvirtintų miestų,* įsirengė šventaviečių,+ 10 ant kiekvienos aukštesnės kalvos ir po kiekvienu vešliu medžiu statėsi šventstulpių* ir Ašeros stulpų*+ 11 ir visose šventavietėse atnašavo aukas* – kaip tautos, kurias Jehova jiems ateinant buvo ištrėmęs.+ Jie darė, kas nedora, ir taip pykdė Jehovą.

12 Jie garbino bjauriuosius stabus*,+ nors Jehova buvo pasakęs: „Šito nedarysite!“+ 13 Per kiekvieną savo pranašą ir per kiekvieną regėtoją Jehova perspėdavo Izraelį ir Judą,+ sakydamas: „Palikite savo nedorus kelius!+ Laikykitės mano įsakymų ir įstatų – viso Įstatymo, kurio laikytis įsakiau jūsų protėviams ir kurį perdaviau jums per savo tarnus pranašus.“ 14 Bet jie neklausė, buvo tokie pat kietasprandžiai kaip jų protėviai, kurie netikėjo Jehova, savo Dievu.+ 15 Jie nepaisė nei jo nuostatų, nei sandoros,+ kurią jis buvo sudaręs su jų protėviais, nei perspėjimų, kurių jis vis duodavo.+ Jie nusekė paskui niekingus stabus+ ir patys tapo niekingi,+ elgėsi kaip aplinkinės tautos, nors Jehova jiems buvo uždraudęs taip elgtis.+

16 Jie nusigręžė nuo visų Jehovos, savo Dievo, įsakymų, nusiliedino du veršius,+ pasistatė Ašeros stulpą,+ lenkėsi visai dangaus kareivijai+ ir garbino Baalą.+ 17 Savo sūnus ir dukteris jie atiduodavo ugniai,+ užsiėmė žyniavimu+ ir ženklų aiškinimu, užsispyrė* daryti pikta Jehovos akyse ir taip jį pykdė.

18 Tad Jehova ant Izraelio žmonių labai užsirūstino ir pašalino juos sau iš akių,+ nepaliko daugiau nieko, tik Judo giminę.

19 Bet ir Judas nesilaikė Jehovos, savo Dievo, įsakymų;+ jie perėmė tuos pačius papročius kaip Izraelis.+ 20 Jehova nuo visų Izraelio palikuonių nusisuko ir užtraukė jiems pažeminimą. Jis atidavė juos plėšikams į rankas ir galiausiai pavarė iš savo akivaizdos. 21 Izraelį jis atplėšė nuo Dovydo namų, ir karaliumi Izraelio žmonės pasiskyrė Nebato sūnų Jeroboamą.+ O Jeroboamas atitraukė juos nuo Jehovos ir įstūmė į didelę nuodėmę. 22 Izraelis darė tas pačias nuodėmes kaip Jeroboamas,+ žmonės tų nuodėmių neatsižadėjo, 23 iki Jehova pašalino juos sau iš akių, kaip buvo kalbėjęs per visus savo tarnus pranašus.+ Taigi Izraelis iš savo krašto buvo ištremtas į Asiriją+ ir ten jie tebegyvena iki šios dienos.

24 Asirijos karalius iš Babilono, Kuto, Avos, Hamato bei Sefarvaimų+ atkėlė žmonių ir apgyvendino juos Samarijos miestuose vietoj izraelitų. Tie ėmė Samarijoje kurtis ir gyveno jos miestuose. 25 Pradžioje, kai tenai apsigyveno, Jehovos jie nebijojo*, todėl Jehova užleido ant jų liūtus,+ ir liūtai ne vieną sudraskė. 26 Asirijos karaliui buvo pranešta: „Tautos, kurias atitrėmei ir apgyvendinai Samarijos miestuose, nežino, kaip reikia garbinti to krašto Dievą. Todėl jis užleido ant jų liūtus, ir liūtai ne vieną sudraskė, nes niekas nežino, kaip to krašto Dievą garbinti.“

27 Tada Asirijos karalius įsakė: „Parsiųskite iš tremtinių vieną kunigą. Tesugrįžta jis ir tegyvena tenai, temoko juos, kaip reikia garbinti to krašto Dievą.“ 28 Tad vienas iš kunigų, kuriuos asirai buvo iš Samarijos ištrėmę, sugrįžo ir apsigyveno Betelyje.+ Jis žmones mokė, kaip dera garbinti Jehovą*.+

29 Tačiau kiekviena tauta darėsi savus dievus ir statėsi juos samariečių įrengtose šventavietėse – visur, kur būta garbinimo namų. Šitaip savo gyvenamuose miestuose darė kiekviena tauta. 30 Babilono žmonės pasidirbdino Sukot Benotą, Kuto žmonės – Nergalą, Hamato+ žmonės – Ašimą, 31 avai – Nibhazą ir Tartaką, o sefarvaimiečiai degino savo sūnus ugnyje Sefarvaimo dievams+ Adramelechui ir Anamelechui. 32 Nors jie bijojo Jehovos, iš saviškių pasiskirdavo sau kunigų, kad šventavietėse, jų dievų namuose, atliktų jiems apeigas.+ 33 Taigi Jehovos jie bijojo, tačiau garbino savus dievus, kaip buvo įprasta kraštuose, iš kurių juos atitrėmė.+

34 Iki šios dienos jie, kaip įpratę, garbina savus dievus ir nė vienas negarbina* Jehovos, nesilaiko įstatų, potvarkių, įstatymų ir įsakymų, kuriuos Jehova davė Jokūbo sūnums – Jokūbo, kurį jis pervadino Izraeliu.+ 35 Sudarydamas sandorą su izraelitais,+ Jehova įsakė: „Kitų dievų nebijokite, jiems nesilenkite, netarnaukite ir aukų jiems neaukokite.+ 36 Bijokite Jehovos, kuris jus išvedė iš Egipto žemės didžia galybe ir iškelta ranka;+ jo bijokite,+ jam lenkitės, jam aukas aukokite. 37 Visada rūpestingai laikykitės nuostatų, potvarkių, įstatymų ir įsakymų, kuriuos jis jums užrašė,+ o kitų dievų nebijokite. 38 Neužmirškite sandoros, kurią su jumis sudariau,+ ir nebijokite kitų dievų. 39 Bijokite Jehovos, savo Dievo, nes tai jis, ne kas kitas, išgelbės jus iš visų jūsų priešų rankų.“

40 Tačiau tie svetimtaučiai neklausė ir, kaip įpratę, garbino savus dievus.+ 41 Taigi jie bijojo Jehovos,+ bet sykiu garbino savo stabus. Ir jų sūnūs, ir vaikaičiai iki šios dienos tebedaro visa taip, kaip jų protėviai.