Izaijo
37 Išgirdęs tai, karalius Ezekijas persiplėšė drabužius, apsivilko ašutinę ir nuėjo į Jehovos Namus.+ 2 Ezekijo įsakymu rūmų prievaizdas Eljakimas, raštininkas Šebna ir kunigų seniūnai, apsivilkę ašutinėmis, nuėjo pas pranašą Izaiją,+ Amoco sūnų, 3 ir tarė jam: „Taip sako Ezekijas. Ši diena – sielvarto, bausmės* ir gėdos diena. Atėjo laikas vaikams gimti, bet gimdyti nėra jėgų.+ 4 Galgi Jehova, tavo Dievas, išgirs, ką kalbėjo rab šakė, savo viešpaties Asirijos karaliaus atsiųstas išjuokti gyvojo Dievo?+ Galgi tavo Dievas Jehova pašauks jį atsiskaityti už visus žodžius, kuriuos girdėjo? Pasimelsk+ už tuos, kurie dar gyvi.“+
5 Taigi karaliaus Ezekijo tarnai atėjo pas Izaiją.+ 6 Izaijas jiems atsakė: „Savo viešpačiui perduosite: ‘Taip sako Jehova. Neišsigąsk+ to, ką girdėjai, – žodžių, kuriais Asirijos karaliaus pasiuntiniai+ prieš mane piktžodžiavo. 7 Aš įkvėpsiu jam tokią dvasią, kad gavęs žinią jis sugrįš į savo žemę.+ Savo paties krašte jis kris nuo kalavijo.’“+
8 Sužinojęs, kad Asirijos karalius atsitraukė nuo Lachišo, rab šakė sugrįžo pas jį. Tuo metu karalius kovojo prieš Libną.+ 9 Karaliui buvo pasakyta, kad prieš jį atžygiuoja Etiopijos valdovas Tirhaka. Išgirdęs apie tai, karalius vėl siuntė pasiuntinius pas Ezekiją,+ sakydamas: 10 „Štai ką perduosite Judo karaliui Ezekijui: ‘Nesileisk dievo, kuriuo pasitiki, apgaunamas, neklausyk, kad jis sako: „Jeruzalė neatiteks Asirijos karaliui į rankas.“+ 11 Tu juk girdėjai, ką Asirijos karaliai padarė visiems kraštams, – kad juos sunaikino.+ Tad nejau tu išsigelbėsi? 12 Argi išgelbėjo dievai tas tautas? Argi mano protėviai jų nesunaikino?+ Kur dabar Gozanas, Haranas,+ Recefas ir Edeno žmonės, gyvenę Telasare? 13 Kur yra Hamato karalius, Arpado karalius, Sefarvaimų,+ Henos ir Ivos miestų karaliai?’“
14 Paėmęs laiškus iš pasiuntinių rankų, Ezekijas juos perskaitė. Tada nuėjo į Jehovos Namus ir išskleidė juos* Jehovos akivaizdoje.+ 15 Ezekijas Jehovai meldėsi:+ 16 „Jehova, kareivijų Viešpatie,+ Izraelio Dieve, kuris sėdi soste viršum* kerubų! Tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas. Tu sukūrei dangų ir žemę. 17 Suklusk, Jehova, išgirsk!+ Jehova, atmerk akis ir pažvelk!+ Paklausyk, kokiais žodžiais Sanheribas tyčiojasi iš tavęs, gyvasis Dieve.+ 18 Iš tiesų, Jehova, Asirijos karaliai nuniokojo visus kraštus,+ savo kraštą irgi, 19 ir sumetė jų dievus į ugnį, sunaikino,+ nes jie buvo ne dievai, o medžio ir akmens dirbiniai, žmogaus rankų darbas.+ 20 Mūsų Dieve Jehova, gelbėk dabar nuo jo rankos, ir visos žemės karalystės žinos, kad tu, Jehova, vienintelis esi Dievas.“+
21 Amoco sūnus Izaijas perdavė Ezekijui tokią žinią: „Taip sako Jehova, Izraelio Dievas. Kadangi meldei manęs dėl Asirijos karaliaus Sanheribo,+ 22 Jehova jam skelbia tokį nuosprendį:
‘Mergelė, Siono dukra, tave niekina, tave išjuokia.
Jeruzalės dukra tyčiojasi iš tavęs*.
23 Iš ko šaipeisi,+ prieš ką piktžodžiavai?
Prieš ką pakėlei savo balsą?+
Į ką įžūliom akim žvelgei?
Į Izraelio Šventąjį!+
24 Per savo tarnus Jehovą išjuokei,+ sakei:
„Su daugybe kovos vežimų
į aukštuosius kalnus užkilsiu,+
į Libano vietas atokiausias.
Didingus jo kedrus, vešliuosius kadagius iškirsiu.
Pasieksiu jo viršūnes, miškus jo tankiausius.
25 Iškasiu šulinius ir jų vandenį išgersiu,
savo kojų padais Egipto upes* išdžiovinsiu.“
Dabar visa įvykdysiu.+
Įtvirtintuosius miestus griuvėsių krūvomis tu paverti.+
27 Jų gyventojai bejėgiai,
išsigandę ir kenčia gėdą.
Jie – lyg pievų žolė, lyg laukų žaluma,
lyg rytvėjo išdeginta žolė ant stogų.
29 Girdėjau, kaip ant manęs niršti ir kaip riaumoji,+
todėl įversiu kablį tau į šnerves, įbruksiu žąslus+ į nasrus
ir keliu, kuriuo atėjai, atgal parvesiu.’
30 Štai, Ezekijau, tau ženklas. Šiemet valgysi grūdus, užaugusius savaime*, kitąmet – irgi užaugusius savaime, o trečiais metais sėsite ir pjausite, veisite vynuogynus ir valgysite jų derlių.+ 31 Išsigelbėjęs Judo namų likutis+ leis šaknis giliai ir nokins vaisių aukštai. 32 Ir pasklis iš Jeruzalės išlikusieji, nuo Siono kalno – tie, kurie bus išsigelbėję.+ Kareivijų Viešpats Jehova su užsidegimu tai įvykdys.+
33 Todėl apie Asirijos karalių Jehova sako:+
‘Jis neįžengs į šį miestą,+
nė strėlės į jį nepaleis,
su skydu priešais nestos,
apgulos pylimo nesupils.+
34 Keliu, kuriuo atėjo, jis sugrįš
ir į šį miestą kojos neįkels, – tai Jehovos žodis.
36 Ir Jehovos angelas nužengęs užmušė asirų stovykloje 185 000 vyrų. Anksti ryte visur buvo matyti vien lavonai.+ 37 Asirijos karalius Sanheribas parkeliavo atgal į Ninevę+ ir ten pasiliko.+ 38 Kartą, jam besimeldžiant šventykloje savo dievui Nisrochui, jo paties sūnūs Adramelechas ir Sareceras nužudė jį kalaviju.+ Juodu pabėgo į Ararato žemę,+ o karaliumi vietoj Sanheribo tapo jo sūnus Asarhadonas.+