Ezechielio
24 Devintų metų dešimto mėnesio dešimtą dieną mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, pasižymėk šią dieną*, nes kaip tik šiandien Babilono karalius užpuolė Jeruzalę.+ 3 Persakyk mano palyginimą apie maištinguosius namus, kalbėk apie juos:
‘Taip sako visavaldis Jehova.
Pastatyk ant ugnies katilą, užkaisk pripylęs vandens.+
4 Sudėk mėsos gabalus,+ visus geruosius –
šlaunį ir petį, pridėk rinktinių kaulų.
5 Mėsai parink iš bandos geriausią avį,+ po katilu prikrauk malkų.
Virk jame gabalus, virink ir kaulus.’
6 Todėl taip sako visavaldis Jehova:
‘Vargas kruvinajam miestui,+ tam surūdijusiam katilui, kurio rūdys nebuvo nušveistos!
Ištuštink jį, išimk gabalą po gabalo+ nemesdamas burto.
7 Šis miestas pilnas kraujo,+ jis išlietas ant plikos uolos.
Tas kraujas ne ant žemės išlietas ir niekas žemėmis jo neužpylė.+
8 Aš palikau tą kraują ant plikos uolos,
kad jis nebūtų žemėmis užpiltas
ir kad rūstybės apimtas miestui atkeršyčiau.’+
9 Todėl taip sako visavaldis Jehova:
‘Vargas kruvinajam miestui!+
Aš sukursiu jam didelį laužą.
10 Prikrauk malkų, uždek ugnį,
gerai išvirk mėsą ir nupilk sultinį, kad kaulai susviltų.
11 Tada tuščią katilą pastatyk ant žarijų,
kad jo varis įkaistų iki raudonumo.
Tada svilėsiai katile išdegs,+ rūdžių nebeliks.
12 Veltui vargau! Veltui plušau!
Rūdžių daugybė ir jos neatšoka.+
Mesk tą surūdijusį katilą į ugnį!
13 Tapai nešvarus per savo begėdišką elgesį.+ Mėginau tave išvalyti, bet tavo nešvarumai niekaip nepasišalino. Ir tu netapsi švarus tol, kol neišliesiu ant tavęs savo įniršio.+ 14 Aš, Jehova, tai pasakiau, aš tai ir įvykdysiu. Neatšauksiu nuosprendžio, neužjausiu, nepasigailėsiu.+ Būsi teisiamas pagal savo elgesį ir darbus. Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“
15 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 16 „Žmogaus sūnau, netrukus atimsiu iš tavęs tą, kuri tau brangi.+ Bet tu jos negedėk*, neraudok ir ašarų dėl jos neliek. 17 Dūsauk dėl mirusiosios tylomis, gedulo apeigų nesilaikyk.+ Apsivyniok turbaną,+ apsiauk sandalus.+ Burnos* neprisidenk,+ kitų atneštos duonos nevalgyk.“+
18 Iš ryto kalbėjau tautai, o vakare mirė mano žmona. Kitą rytą elgiausi, kaip man buvo liepta. 19 Žmonės klausė: „Sakyk, ką tokiu elgesiu nori mums parodyti?“ 20 Jiems atsakiau: „Mane pasiekė toks Jehovos žodis: 21 ‘Kalbėk Izraelio namams: „Taip sako visavaldis Jehova. Išniekinsiu savo šventyklą+ – jūsų pasididžiavimą, akių džiaugsmą ir širdies paguodą. Jūsų sūnūs ir dukterys, likę krašte, kris nuo kalavijo.+ 22 Tada elgsitės taip, kaip aš elgiuosi. Burnos* neprisidengsite, kitų atneštos duonos nevalgysite.+ 23 Turbanų nenusiimsite, sandalų nenusiausite, negedėsite ir neraudosite. Jūs nyksite dėl savo nuodėmių+ ir dejuosite vienas į kitą žvelgdami. 24 Ezechielis bus jums ženklas.+ Kaip jis elgėsi, taip elgsitės ir jūs. Kai visa tai įvyks, žinosite, kad aš esu visavaldis Jehova.“’“
25 „Dieną, kai atimsiu iš jų tvirtovę – jų pasigėrėjimą, akių džiaugsmą, širdies ilgesį – ir kai atimsiu jų sūnus ir dukteris,+ tau, žmogaus sūnau, 26 apie tai praneš vienas iš tų, kurie paspruks.+ 27 Tada atvėręs lūpas tam pasprukėliui kalbėsi, nebebūsi nebylys.+ Tu būsi jiems ženklas, ir jie žinos, kad aš esu Jehova.“