Zacharijo

2 Pakėlęs akis pamačiau vyrą su matuokle+ rankoje. 2 Aš jo paklausiau: „Kur eini?“

Tas atsakė: „Einu išmatuoti Jeruzalės, sužinoti, koks jos plotis ir ilgis.“+

3 Ir štai angelas, kuris su manimi kalbėjo, nuo manęs pasišalino, o kitas angelas išėjo jo pasitikti 4 ir jam tarė: „Bėk ir tam jaunam vyrui pasakyk: ‘Jeruzalėje žmonės gyvens+ kaip kaime, be sienų, – tiek daug žmonių ir gyvulių joje bus.+ 5 Aš pats jai būsiu ugnies siena,+ – tai Jehovos žodis, – ir pripildysiu ją savo šlovės.’“+

6 „Greičiau! Greičiau! Bėkite iš šiaurės krašto!+ – tai Jehovos žodis.

Jūs, mano išblaškytieji į visus keturis vėjus,+ bėkite! – tai Jehovos žodis.“

7 Skubėk, Sione! Sprukite jūs, kurie gyvenate pas Babilono dukterį!+ 8 Juk kai buvo pašlovintas, kareivijų Viešpats Jehova siuntė mane pas tautas, kurios jus apiplėšinėjo.+ Ir štai jis sako: „Kas paliečia jus, paliečia mano akies vyzdį.+ 9 Todėl dabar pakelsiu prieš juos ranką ir jie taps savo vergų grobiu.“+ Ir jūs žinosite, kad mane siuntė Jehova, kareivijų Viešpats.

10 „Šūkauk iš džiaugsmo, Siono dukra,+ nes aš ateinu+ ir aš apsigyvensiu tarp jūsų,+ – tai Jehovos žodis. – 11 Daug tautų tą dieną stos Jehovos pusėn+ ir taps manąja tauta, ir aš apsigyvensiu tarp jūsų.“ Ir jūs žinosite, kad Jehova, kareivijų Viešpats, mane pas jus siuntė. 12 Jehova paims Judą kaip savo nuosavybę, kaip jam priklausančią dalį šventojoje žemėje, ir vėl išsirinks Jeruzalę.+ 13 Tenutyla visa žmonija Jehovos akivaizdoje, nes jis pakilo iš savo šventosios buveinės.